„Litauer“

„Litauer“ [Lietuvis], trumpa poema, sukurta XIV a. klajojančio dainininko Schondocho. Joje pasakojama apie pagonių riterį iš Lietuvos. Jis pamatęs, kaip Torunės bažnyčios kunigas garbina krikščionių Dievą, kaip sukapoja stiprų vyrą į 3 gabalus (Švenčiausiosios Trejybės simbolika), iš kiekvienos jų atsiranda po milžiną, o kunigas juos suryja. Išsigandęs lietuvių riteris skuba pranešti apie tai savo karaliui. Šis nenori patikėti, taip pat nueina į krikščionių bažnyčią, pamato tą stebuklą ir nusprendžia, kad šitaip jo priešai visada laimi, nes iš kiekvieno jų žuvusio tuoj atsiranda naujas žmogus. Lietuvių karalius taip pat nori būti toks galingas, paprašo kunigo padaryti jį tokį kaip kryžiuočiai. Kunigas ragina jį apsikrikštyti. Po krikšto Lietuvos karalių draugiškai sveikina Ordino broliai. Tai bene pirmasis lietuvių paminėjimas Vakarų Europos grožinėje literatūroje.

L: Ziesemer W. Die Literatur des Deutschen Ordens in Preussen. Breslau, 1928.