linai

lina. Po Pirmojo pasaulinio karo Klaipėdos apskrityje mažai kas linus augino. Šiurėse dar stovėdavo nenaudojami įrankiai linams apdirbti, suaugusieji vaikams pasakodavo, kaip jie anksčiau buvo naudojami. Iš senesnių laikų dar daug kas turėjo lininių drabužių, tačiau juos nenoriai nešiodavo (nes buvo „kieti“). Tada daug rankų darbo reikalavusius linus išstūmė nebrangi medvilnė.

Martin Tydecks

Linai XVI–XVII a. buvo viena pagrindinių Klaipėdos eksporto prekių. XVII a. pradžioje Klaipėda kasmet eksportuodavo apie 35–50 tūkstančius akmenų (1 akmuo – 15,24 kg) linų. Nemaži kiekiai linų buvo eksportuojami ir vėlesniais amžiais, kai Klaipėdos eksporte įsigalėjo mediena. 1777 iš Klaipėdos jūros keliu išgabenta 62 749 akmenys linų, 1783 – 136 060 akmenų. Linų pasėliai Klaipėdos apskrityje 1878 apėmė 5,2 km², jų užderėjo 6311, Šilutės apskrityje – 3,6 km² bei 512 tonų. Klaipėdos krašte 1925 linų pasėta 4 km² plote, derlingumas – 6,3 cnt iš 1 ha, o 1935 teužėmė 1 km² (3,7 cnt iš 1 ha). 1930 linų pasėliai sudarė 0,1% Klaipėdos krašto žemės ūkio naudmenų.

Julius Žukas

linai Klaipėdoje. Uostamiestis buvo garsus linų eksportu. Linai iš Žemaitijos plukdyti Minija iki perkėlos ties Šernais. Ten krauti į vežimus ir vežti į Klaipėdos linų sandėlį. Jis stovėjo Danės upės kairiajame krante ties buvusia turgaus aikšte. Ten jie buvo rūšiuojami, eksportuojami į Vakarų Europą.

Jurgis Reisgys

Iliustracija: Valterio Kristupo Banaičio lininiai marškiniai, 2002 / Iš Evos Banaitytės-Koch rinkinio