Lietuvos jūrininkų sąjunga

Lietuvõs jrininkų sjunga, profesinė organizacija. Po Klaipėdos krašto prijungimo (1923 I 15) anksčiau Rusijos karo ar prekiniame laivyne tarnavę jūrininkai ėmė rūpintis Lietuvos laivyno kūrimu. 1923 III 11 Kaune įvyko Lietuvos jūrininkų sąjungos steigiamasis susirinkimas, kovo 25 patvirtintas statutas. Steigimo iniciatorius buvo kapitonas Juozas Andžejauskas, aktyvūs nariai generolas Vladas Nagius (Nagevičius), kapitonas Liudvikas Stulpinas, generolas Teodoras Daukantas, kapitonas Stanislovas Kuizinas. 1923 VI 15 įsteigtas Lietuvos jūrininkų sąjungos skyrius Klaipėdoje, kurios nariai – buvę vokiečių laivynų jūrininkai, rėmę Lietuvos jūrininkų sąjungos tikslus. 1923–1926 periodinėje spaudoje Lietuvos jūrininkų sąjunga paskelbė daug straipsnių jūrininkystės bei vandens transporto klausimais, deklaracijų ir memorandumų, surengė susitikimų su visuomenės organizacijų ir valstybės atstovais. 1923 X 10 Kaune įkurta Lietuvos moterų sąjunga tautiniam laivynui remti. Jūrininkų išplėtota lietuviško laivyno steigimo propaganda buvo veiksminga. Kaune prie aukštosios Jūrų mokyklos įsteigta Jūrų klasė, kurios 2 metų teorinį kursą baigė 16 jaunuolių. Lietuvos jūrininkų sąjungos iniciatyva 1925 Klaipėdoje įkurta Lietuvos jūrininkavimo ir prekybos bendrovė (rūpinosi profesiniais narių reikalais, propagavo Lietuvos laivyno reikalus). 1935 įsigytas pirmas laivas, vėliau AB Lietuvos Lloydas jau turėjo 6 prekinius laivus, dar 2 laivus įsigijo AB Sandėlis. Lietuvos jūrininkų sąjungos Klaipėdos skyrius sustiprėjo, darėsi savarankiškesnis, leido žurnalą Jūra. Kauno skyriaus veikla silpo. Netekus Klaipėdos dalis klaipėdiečių jūrininkų atsidūrė Kaune. Lietuvos jūrininkų sąjunga atkurta 1989 III 13 Klaipėdoje. Dar Klaipėdos jūrininkų draugija.

L: Tijūnėlis R., Bekeža P. Laivynas, jūra ir tauta. Klaipėda, 1999.

Leonardas Poviliūnas

LE

MLEA

Iliustracija: Lietuvos jūrininkų sąjungos steigėjas kapitonas Juozas Andžejauskas / Iš Romo Tijūnėlio rinkinio