Lietuvių keliaujantis knygynas

Lietùvių keliáujantis knygýnas, Prsų lietùvių keliáujantis knygýnas, kilnojamoji biblioteka, veikusi 1906–1920. Poetas ir mokytojas Frydrichas Bajoraitis 1905 rengė lietuvių jaunimo susirašinėjimą, o 1906 įkūrė Lietuvių keliaujantį knygyną bei jam vadovavo. Po jo mirties (1909) bibliotekai vadovavo Marija Brinkmanaitė ir Jurgis Rupkalvis. Lietuvių keliaujantis knygynas vertėsi ir buvo komplektuojamas iš Mažosios Lietuvos, JAV ir Kanados lietuvių aukų. Iš pradžių knygos keliavo iš rankų į rankas, vėliau bibliotekininko siuntinėtos abonentams. Tokių 1906 buvo 27, 1908 – 24, 1909 – 30, 1910 – 32, 1911 – 34, 1912 – 28, 1913 – 27, 1919 – 10. Fondas komplektuotas iš dovanotų ir pirktų knygų. Iš viso jame buvo 459 pavadinimų (934 egz.) knygos lietuvių kalba, 2 knygos vokiečių kalba ir 8 periodiniai leidiniai. Vyravo Didžiosios Lietuvos lietuviška literatūra, tačiau komplektuojant Lietuvių keliaujantį knygyną vengta katalikiškosios ir prieš Vokietijos santvarką nukreiptos spaudos. Apie 55% fondo sudarė grožinė literatūra, atspindėjusi įvairių žanrų ir srovių meninę kūrybą. Skaitytojams informuoti „Naujos lietuviškos ceitungos“, „Apžvalgos“, „Birutės“, „Prūsų lietuvių balso“ laikraščiuose bibliotekininkai 1906–1920 paskelbė Lietuvių keliaujančio knygyno katalogą. Biblioteka uždaryta dėl ekonominių sunkumų, daug knygų liko pas skaitytojus.

L: Kaunas D. Mažosios Lietuvos bibliotekos. V., 1987, p. 103–117.

Domas Kaunas