Lieponos svita
Liepõnos svità, vidutinės juros Žemės gelmių sluoksniai, paplitę Karaliaučiaus krašte ir pietvakarių Lietuvoje. 1968 nustatė A. Stirpeika. Pavadinta Lieponos upelio vardu. Stratotipas – Kybartų 22 gręžinio 357–381 m gylyje. Stratigrafiškai nedarniai slūgso ant Įsruties ir Lavos svitų arba triaso nuogulų. Amžius – vėlyvojo bačio periodas. Lieponos svitą sudaro anglingų molių, kvarcinių smiltainių, smėlių ir aleuritų sluoksniai. Storis siekia 40 metrų.
Algirdas Stirpeika