liemenės

liemẽnės, vystės. XVII a. lietuvininkių liemenės buvo trumpos, žalios ar mėlynos, priekyje ir palei rankoves apmuštos geltona medžiaga arba siūtos iš gėlėto aksomo. XIX a. pirmoje pusėje jos buvo raudonos, žalios ar juodos, žiemai – iki kaklo sagstomos milinės ar kailinės (amžininkų liudijmu, ne kiekviena lietuvininkė turėjo liemenę). XIX a. antroje pusėje dėvėtos namų darbo vilnonės ar pusvilnonės liemenės, keturnytės žalios, rudos, juodos, mėlynos su įaustais smulkiais ryškesnių spalvų ruoželiais. Puoštasi ir pirktinių audinių liemenėmis. XIX a. pabaigoje dėl surinkimininkų įtakos įsivyravo juodos, dažniausiai aksominės ir štampuotinės violetinių, geltonų, raudonų raštų liemenės. Vienos jų buvo seno sukirpimo – trumpos, suvarstomos ar susegamos kabėmis; durtos nuo juosmens ar prailgintos, kitos panašios į karių (ulonų) aprangą, t. y. su dviem eilėmis sagų. Vyrai liemenes pradėjo dėvėti XIX a. antroje pusėje kartu su miestų mados švarkais, surdutais. Jos buvo tokių pat spalvų kaip ir viršutiniai vyrų drabužiai (kelnės, švarkai), tamsios ir margos.

Irma Šidiškienė

Iliustracija: Klaipėdos vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Vorusnėlė“ dainininkė Aronita Kisarauskaitė, vilkinti tradicinę liemenę, 2002