Lepa

Löpa, Liepa, paplitusi pavardė, iš skalvių kildinama senoji giminė, gyvenusi Rambyno apylinkėse.

Lepà, Löpa, Lepa, paplitusi pavardė Nemuno žemėlapyje, iš skalvių kildinama senoji giminė, gyvenusi Rambyno apylinkėse. Lepų palikuonys žinomi Tilžės, Katyčių, Piktupėnų, Lauksargių apylinkėse, apsigyveno Karaliaučiuje, Įsrutyje ir kitur. 1684 minėtas Killus Lepa. Vėliau žinomos Lepų giminės šakos Bardinuose ir Lumpėnuose, Geniuose ir Kuturiuose bei kitur. Pvz., Jons Liepa (g. 1742), gyvenęs Stumbragiriuose, 1798 vedė Urtę Grigalaitę. Jų sūnus Endrikis (Heinrich) Liepa (1797 Stumbragiriuose–1856 Laugaliuose prie Katyčių) – karališkasis mokytojas Laugaliuose. Jo sūnus mokytojas Johannas Albertas Lepa. Gausios Lepų giminės istoriją, kai kurių žmonių likimus tyrė Gabrielė Bastemeyer ir Gerhardas Lepa (Vokietija).