Lenkviečių parapijos gyvenvietės ir gyventojai

Lénkviečių parãpijos gyvénvietės ir gyvéntojai. Lenkviečių parapija buvo ištisai lietuvininkų apgyventa. Tai liudija ir jos gyvenviečių pavadinimai, kuriuose atsispindi jos pirmieji gyventojai: Balandžiai (: pavardė Balandis), Beinikiemis (: pavardė Beinikis), Blendynai (: blendynas „blendžių miškas“), Gestviečiai (: pavardė Gestas), Graudai, dvaras (: pavardė Graudys, prūsų Graude), Kalėnai (: prūsų Cale), Kapočiai (: pavardė Kapočius), Keturakiai (: pavardė Keturakis), Kinškiemis < Kinčkiemis (: pavardė Kinčas), Klegynai, dvaras (: liet. klegėti), Krau(j)leidėliai (: vietovardis Krauleidžiai), Kulmenai (: upėvardis Kulmena), Kuršviečiai (: pavardė Kuršvietis), Lėnkviečiai (: lenkė „klonis, loma“), Lockavai (: pavardė Lockavs), Mikslaukiai (: pavardė Miks < Mikas), Palapiai (: pavardė Palapys), Palmuoniai (: pavardė Palmons), Pelėnai (: pavardė Pelenis), Perkūnai (: pavardė Perkūnas), Pyragiai (: pavardė Pyragis), Pukniai (: pavardė Puknius), Salininkai (: pavardė Salininkas), Sausmartyniai (: pavardė Saus(io) Martynas), Svirpliai (: pavardė Svirplys), Šarkai (: pavardė Šarka), Šerniai (: pavardė Šernius), Tilženėliai (: tilžėnas), Trumpaičiai (: pavardė Trumpaitis). Iš paminėtų 29 gyvenviečių pavadinimų 24 yra lietuvininkų pavardžių, 3 lietuviškų bendrųjų žodžių ir 2 kitokios kilmės. 21 vietovardis (arba 73 %) per daug lietuviškai skambantis, 1938 nacių pakeistas kitu vokiškesniu vardu. 8 senieji pavadinimai naciams atrodė vokiški arba prūsiški, tad nekeisti: Blendynai, Graudai, Kalėnai, Kinškiemis, Perkūnai, Pukniai, Šarkai ir Šerniai. Kai kuriais vokiškais vietovardžiais jau anksčiau pavadinti lietuvininkų vienkiemiai, kaip 1832 Karlshof (dvarininkui Karlui Forstreuteriui išpirkus Sausmartynių žemes, nugriovus pastatus ir įkūrus dvarą, gavus valdžios sutikimą dvarą praminti Karlshof). Gyvenviečių kūrėjų pavardės gana būdingos Mažajai Lietuvai. Dalis tik Mažojoje Lietuvoje težinomos: Krau(j)leidys, Lockavs, Miks, Palmons, Salininks, Sausmartyns, dalis – labai populiarios pavardės Mažojoje Lietuvoje: Palapys, Perkūnas, Šernius, o dar kitos artimesnės prūsams: Beinikis, Gestas, Graudys, Kale ir kiti. Lenkviečių parapija įkurta po didžiojo maro ir joje gyveno nemažai naujų emigrantų – zalcburgiečių, kurie prisitaikė prie vietinių lietuvininkų, nekeitė buvusių kaimų pavadinimų, bet ilgainiui vokietino parapiją. 1848 iš 2500 parapijiečių 1000, arba 40 %, tebebuvo lietuvininkai, 1901 iš 2870 – 300 (10,4 %), 1912 iš 2800 beliko 100 (3,5 %). Vadinasi, lietuvininkai XIX a. smarkiai asimiliavosi, o XX a. beveik visai išnyko. Iš Lenkviečių parapijos išteka Almuonė (Įsros dešinysis intakas), Lypartė (Tilželės dešinysis intakas) ir Tilželė (Nemuno kairysis intakas).

Vilius Pėteraitis