langinės
langnės, langų priedanga. Mažosios Lietuvos kaimuose plito vėlesniais amžiais, sekant dvarais ir miesteliais. Gyvenamuosiuose namuose įrengiant vis didesnius langus, labiau rūpintasi saugumu, priedanga nuo stiprių vėtrų ir ankstyvos saulės spindulių. Dažniau langinės darytos gatvės pusėje, geresniuose kambariuose. Senosios langinės buvo vienasluoksnės, kaltos iš platesnių lentų. Vėliau gamintos rėminės langinės iš didesnių ar mažesnių įsprūdų. Būta langinių su dekoruotomis įsprūdomis. Plito langinių dažymas (vėliau ir įvairiomis spalvomis – skirtingai dažant rėmą bei įsprūdas). Neretai langinėse išpjaudavo širdelės, kryželio ar kitokios formos angeles pasižvalgyti į kiemą (kai langinės būna uždarytos). Vėjuotame krašte metaliniais kabliukais ir kitkuo prie sienos rūpestingai tvirtintos pravertos langinės (kad vėjas nedaužytų), įrenginėti tvirti langinių vyriai (vyravo dvivėrės, abipus lango pakabinamos langinės), patikimas langinių uždarymas nakčiai. Savotiškos langinės įrenginėtos miestuose ir miesteliuose, saugant krautuvių ir kitas patalpas bei jų didžiuosius langus. Ten įtaisytos nuleidžiamos metalinės žaliuzės. Po 1944 beveik visos tradicinės langinės pagrobtos ar sunaikintos – išlikusiuose senuosiuose pastatuose tėra jų žymės.
Martynas Purvinas
Iliustracija: Medinio namo Viešvilėje langinės, 2002
Iliustracija: Langinės-durelės ūkinio pastato pastogėje Kinčiuose, 1996
Iliustracija: Langinės-durelės ūkinio pastato pastogėje Smalininkuose
Iliustracija: Mūrinio sandėliuko langinės Smalininkuose, 2002