landšturmas

landšturmas (vok. Landsturm), kariuomenės rūšis, vėliausiai mobilizuojami atsarginiai, kraštui ypač sunkiomis sąlygomis kariauti pašaukti visi vyrai, galintys nešioti ginklą. Iš landšturmo šauktinių (mažiau tinkamų kovoms) imta sudaryti pagalbinius ginkluotus dalinius. Vokiškose žemėse landšturmas žinomas nuo XVI amžiaus. Karalius Friedrichas Wilhelmas III (Pričkus III) 1813 Prūsijos gyventojus ragino stoti į landšturmą ir padėti išvaryti Napoleono kariuomenę (tą kovą dėl garbės ir meilės savo tėviškei atlikti). Karaliaus atsišaukimas paskelbtas ir lietuvių kalba. 1814 įsakymu landšturmininko pareigą privalėjo atlikti visi (dar nepašaukti į kariuomenę) vyrai iki 50 metų. 1888 įstatymu 1andšturmininkų amžiaus riba sumažinta iki 45 metų. Nustatytos 2 1andšturmo grupės: pirmajai priklausė 17–20 metų vyrai (dar netarnavę kariuomenėje) ir 20–39 metų vyrai (nepaimti į kariuomenę dėl įvairių priežasčių), antrajai priklausė 39–45 metų vyrai, netinkami karo tarnybai. Landšturmo vyrai nekviesti į pratybas. Landšturmas gyvavo iki Antrojo pasaulinio karo.

Algirdas Antanas Gliožaitis

MLFA

Iliustracija: Landšturmininkas Kristupas Pažėra per I pasaulinį karą / Iš Magdalenos Klumbytės-Piklaps albumo