Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Labotos parapija

Evangelikų Liuteronų Bažnyčios administracinis teritorinis vienetas su centru Labotoje ir jo bendruomenė.

Labótos parãpija. Labotos bažnyčia pirmą kartą minėta 1354, suteikiant teisę statyti karčemą gretimose Auhtekaymen (: liet. Aukštikaimiai) žemėse. Bažnyčia mūryta iš lauko akmenų, bokšto viršus iš plytų. Buvo vertingų senųjų XIV–XV a. puošmenų. 1690 išskaptuotas vertingas barokinio stiliaus bažnyčios altorius. Bažnyčia ir toliau puošta. 1818 didelis viesulas nugriovė bokštą, jis vėliau atstatytas. Per Antrąjį pasaulinį karą apgadinta bažnyčia suniokota sovietmečiu. 1988 nugriautas dailus bokštas su laikrodžiu, bažnyčia perstatyta, joje įrengta sporto salė (ši vėl apleista ir suniokota). Parapija kūrėsi dar XIV a. pradžioje. Į ją įėjo senosios prūsų gyvenvietės bei dvarvietės: Bakuliai (minėti 1302), Bergava, Gidautai, Kiautai, Kurviai, Labota (1255), Milziai (1328), Moleiniai (1300), Norgėnai (1258), Šreitlaukiai, Transava (1332), Trintyčiai (1262). Gyvenviečių pavadinimai mena baltišką praeitį: Labota; prūsų kilmę: Gidautai, Kurviai, Milziai, Norgėnai, Šreitlaukiai, Transava, Trintyčiai; lietuvių artumą: Bakuliai, Bergava, Kiautai, Moleiniai. Per Labotos parapiją ir Labotos ežeriuką teka Bildavos upelis (Kuršių marių intakas).

Vilius Pėteraitis

Iliustracija: Labotos bažnyčia, iki 1944 / Iš Hubatsch W. knygos „Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens“ Bd. 1-3. Göttingen, 1968

Iliustracija: Labotos bažnyčios liekanos, 1980 / Iš Rimanto Matulio rinkinio

Iliustracija: Sporto salė ir tualetai Labotos bažnyčioje, 2001

Iliustracija: Žemėlapis. Labotos parapijos gyvenvietės