Labotos parapija
Labótos parãpija. Labotos bažnyčia pirmą kartą minėta 1354, suteikiant teisę statyti karčemą gretimose Auhtekaymen (: liet. Aukštikaimiai) žemėse. Bažnyčia mūryta iš lauko akmenų, bokšto viršus iš plytų. Buvo vertingų senųjų XIV–XV a. puošmenų. 1690 išskaptuotas vertingas barokinio stiliaus bažnyčios altorius. Bažnyčia ir toliau puošta. 1818 didelis viesulas nugriovė bokštą, jis vėliau atstatytas. Per Antrąjį pasaulinį karą apgadinta bažnyčia suniokota sovietmečiu. 1988 nugriautas dailus bokštas su laikrodžiu, bažnyčia perstatyta, joje įrengta sporto salė (ši vėl apleista ir suniokota). Parapija kūrėsi dar XIV a. pradžioje. Į ją įėjo senosios prūsų gyvenvietės bei dvarvietės: Bakuliai (minėti 1302), Bergava, Gidautai, Kiautai, Kurviai, Labota (1255), Milziai (1328), Moleiniai (1300), Norgėnai (1258), Šreitlaukiai, Transava (1332), Trintyčiai (1262). Gyvenviečių pavadinimai mena baltišką praeitį: Labota; prūsų kilmę: Gidautai, Kurviai, Milziai, Norgėnai, Šreitlaukiai, Transava, Trintyčiai; lietuvių artumą: Bakuliai, Bergava, Kiautai, Moleiniai. Per Labotos parapiją ir Labotos ežeriuką teka Bildavos upelis (Kuršių marių intakas).
Vilius Pėteraitis
Iliustracija: Labotos bažnyčia, iki 1944 / Iš Hubatsch W. knygos „Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens“ Bd. 1-3. Göttingen, 1968
Iliustracija: Labotos bažnyčios liekanos, 1980 / Iš Rimanto Matulio rinkinio
Iliustracija: Sporto salė ir tualetai Labotos bažnyčioje, 2001
Iliustracija: Žemėlapis. Labotos parapijos gyvenvietės