kvieslys

kvieslỹs, nuotakos ar jaunikio (atskirai) siųstas pasiuntinys jų giminėms ir kaimynams į vestuves kviesti. Šis paprotys daugiausia žinomas Mažojoje Lietuvoje, Suvalkijoje. Dažniausiai kvieslys siųstas paskutinį ketvirtadienį prieš vestuves; klaipėdiškiai pas toliau gyvenančius gimines siųsdavo net prieš 2 savaites iki vestuvių. Kvieslį išruošdavo merginos: apkaišydavo gėlėmis, apvainikuodavo kepurę, prisegdavo raudoną šilkinį kaspiną. Parengdavo ir lazdelę, vadintą kviesle, maršalga, žirgeliu. Kvieslę nupindavo iš vytelių ar nendrių, viršuje trišaką, kiekvieną šaką papuošdavo gėlėmis, spalvotais šilkiniais kaspinais ar juostelėmis. Trišakume įtaisydavo varpelį. Carlo Cappellerio teigimu, XIX a. viduryje Mažojoje Lietuvoje tokios lazdelės viršuje prisegdavo baltą skepetaitę ir po ja paslėpdavo skambalėlį-kankalėlį. Kvieslys dažniausiai jodavo raitas ant arklio gėlėmis, žalumynais ir kaspinais papuoštomis kamanomis. Tai minėjo ir K. Donelaitis. A. E. Preusso (1835) ir kitų liudijimu, Mažojoje Lietuvoje kvieslys, skambindamas kviesle, įjodavo raitas į trobą ir, nenusėsdamas nuo arklio, sakydavo iškilmingą kviečiamąją kalbą – maldą, oraciją. Klaipėdos krašte kvieslys oraciją sakydavo sustojęs ties trobos pirmuoju balkiu. Rasytės bažnyčios rektorius Mühlingas 1847 laikraštyje Neue preussische Provinzial-Blätter (IV, 48–51) aprašė kvieslį, jo pareigas ir pirmasis pateikė oracijos lietuvišką tekstą. Į vestuves kviesdavo visus šeimos narius, kas tik šaukštą rankoje nulaikyt gali, neišskiriant vaikų ir senelių. Atvykusį kvieslį šeimininkai vaišindavo, merginos sujuosdavo juosta, perrišdavo (per petį) raštuotu rankšluosčiu, užkabindavo (ant kaklo) raštuotas pirštines ar kelnes. XX a. pradžioje kartais kviesliui duodavo pinigų ar medžiagos kelnėms pasisiūti.

L: Preuss A. E. Preussische Landes- und Volkskunde oder Beschreibungvon Preussen. Königsberg, 1835; Neue preussische Provinzial-Blätter. 1847. Bd. V, S. 48–51; Cappeller C. Kaip senieji lietuvininkai gyveno // Lietuvininkai. V., 1970, p. 81–382; Klaipėdiečių tautosaka // Tautosakos darbai. T. 7. K., 1940, p. 44–145; Vyšniauskaitė A. Lietuvininkų vestuvių papročiai XIX a. II pusėje–XX a. pradžioje // Tarybinės Klaipėdos istorijos klausimai. V., 1977, p. 49–50.

Angelė Vyšniauskaitė