Kvedenava

Kvedenavà (vok. Quednau; rus. Severnaja Gora), bažnytkaimis, dvaras ir valsčiaus centras Karaliaučiaus miesto apskrityje, 6,5 km į šiaurės rytus nuo Karaliaučiaus centro. 1258 minėta Quedenow. Sena prūsų gyvenvietė. Tai liudija ir jos apylinkėse likę vietovardžiai, pvz., Absinkaimis (: prūsų abse – epušė, drebulė), Baidryčiai, Dievava < Deivava, Samyčiai (: upė Samytė), Stigėnai, Sūdava ir kiti. Didysis Kvedenavos kalnas (62 m absoliutinio aukščio) senovėje sietas su prūsų dievo Pikulo vardu. Ten buvo šventvietė ar piliakalnis. Įsiveržus kryžiuočiams, Sembos vyskupas 1255 pastatydino Kvedenavos tvirtovę, buvusią iki 1427. Bažnyčia pastatyta XIV a. ant prūsų sembų 54 m aukščio piliakalnio. Pakalnėje 1507-1509 išmūryta nauja gotikinio stiliaus bažnyčia, 1687 apgriauta audros, atstatyta ir vėliau taisyta. Ją lankė Priegliaus upės žvejai ir laivininkai. 1525 jau veikė mokykla. Ant Kvedenavos bažnyčios kalvos Sembos bajorija 1525 IX 8 derėjosi su būrų sukilėliais. Romantizmo laikais Kvedenavos kalnas vadintas Apolono vardu (vok. Apolloberg). 1888 įrengtas Kvedenavos fortas – Karaliaučiaus gynybinio žiedo dalis. 1927 Kvedenava prijungta prie Karaliaučiaus miesto. Kvedenavoje buvo geležinkelio (Kranto link) stotis, pieninė. Senosios sodybos kūrėsi aplink bažnyčią, vėliau statyti vilų ir darbininkų namų dideli kvartalai. Iš šiaurės ir rytų Kvedenavą juosė Karaliaučiaus aplinkkelis. Per Antrąjį pasaulinį karą kiek nukentėjusią bažnyčią atėjūnai iš pradžių suniokojo, vėliau visai nugriovė. 1990 tebuvo rūsių ir kapinių žymių. Vietovardis sietinas su Kved- šaknies vardais, plg. prūsų asmenvardį Qued-un, liet. Kvẽdas, Kvedỹs (: kvėd-uoti – vėduoti, daryti vėją), lietuvišką vietovardį Kvėd-arna.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Iliustracija: Kvedenavos bažnyčia, iki 1944 / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo

Iliustracija: Kvedenavos bažnyčia, 1961 / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo

Iliustracija: Vieta, kur būta Kvedenavos bažnyčios, 1997 / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo