kurortų pastatai

kuròrtų pastata. XIX a. pradžioje kuriantis naujiems kurortams, pirmieji poilsiautojai apsistodavo vietos gyventojų sodybose. Tuomet ne sezono metu poilsiautojų patalpas vietos gyventojai naudojo ūkio reikalams. Pvz., 1816 įsteigė kurortą Krante, tik 1821 ten pastatytas pirmas pensionas. Kurortui populiarėjant, gaunant daugiau pelno iš poilsiautojų, plėtėsi kurortų pastatų statyba. Taip Krante prieš Antrąjį pasaulinį karą jau buvo 12 viešbučių su 670 lovų, daug pensionų ir kita. Poilsiautojų gausėjant, statytos tik sezoninės vilos, vasarnamiai. Kurortuose statyti vaizdingi ir puošnūs pastatai, dažniau pagal Vakarų Europos kurortų pastatų pavyzdžius. XX a. pražioje paplitus tautinės architektūros krypčiai, kurortų pastatuose gausėjo kraštui būdingų puošmenų (medžio drožinių, lėkių ir kita), statyti tradicinės išvaizdos kurortų pastatai (sekta senosios Kuršių nerijos statiniais, pvz., naujų pastatų stogai dengti nendrėmis, skiedromis, statyta daug medinių kurortų pastatų). Vaizdingais kurortų pastatais siekta privilioti daugiau poilsiautojų, todėl kurortinė architektūra ypač suklestėjo. Kurortų pastatus projektavo profesionalūs architektai, sukurdavę įspūdingų statinių. Taikantis prie kurorto dvasios ten statyti ir dailesni administraciniai, ūkiniai bei kiti pastatai. Kurortus puošė ir vaizdingi vandentiekio bokštai (pvz., Krante, Georgenswaldeje ir kitur). Pastatus dabino balkonai, verandos, gonkeliai ir kita, poilsiautojams statytos dailios pavėsinės. Ypač ištobulintos medinės puošmenos bei pastatų dalys. Greta itin puošnių istorinės stilistikos statinių mėgta tradicinė vietos architektūra (Nidoje T. Manno bei P. Isenfelso vasarnamiai pastatyti pagal vietos senųjų pastatų pavyzdį).

Martynas Purvinas

Iliustracija: Rūsiai, tautinė architektūra, 2001–2002

Iliustracija: Vaizdingas statinys – senojo Rūsių kurorto puošmena, 2001–2002