Kumėnai

Kumnai (vok. Kumehnen; rus. Kumačiovo), bažnytkaimis ir valsčiaus centras Semboje, Fischhauseno apskrityje, 18 km į šiaurės rytus nuo Fischhauseno, Alkų kalvagūbrio vakarinėje dalyje. Minėti: 1312 Cymayn, 1384 Komayn, 1441 Camaynn, 1524 Comain. Sena prūsų gyvenvietė. Tai liudija gretimi piliakalniai Alkų kalvagūbryje (Galtgarbiai ir kita), Kumėnų seniūnijos sodybų vardai: Dalvainiai (minimi 1347), Galtgarbiai (1515), Nastrėnai (1396), Spalvyčiai (1360). Bažnyčia sumūryta 1390, plėsta XV–XVI a., vėliau perdirbinėta, įvairiai puošta. Garsėjo vaizdingu interjeru. 1541 Rinavos-Kumėnų parapijoje gyveno 590 žmonių, veikė mokykla. Per Kumėnus ėjo vieškelis iš Karaliaučiaus į Palvininkus. 1939 buvo 793 gyventojai, tankiai užstatyta keliasdešimties sodybų gyvenvietė vieškelių sankryžoje, pieninė, vėjo malūnas, keli viensėdžiai aplink. Sovietmečiu išgriautas Kumėnų centras, pastatyta netradicinio pavidalo trobesių. Karo nepaliesta vaizdinga Kumėnų bažnyčia suniokota po karo, paversta sandėliu nyko. 1976 nugriautas jos bokštas, viskas išgrobta ar sunaikinta. Kumačiovo vardu dabar vadinamos visų aplinkinių gyvenviečių liekanos. Vietovardis iš Kum- šaknies žodžio, plg. prūsų Kume (miškas tarp Bartos ir Notangos), lietuvišką vietovardį Kum-ėnai, vandenvardis Kum, sietinas su liet. ku-ti – „kumpti“, latv. kùmt – „darytis kumpam“.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Iliustracija: Kumėnų bažnyčia, statyta XII a. / Iš MLEA

Iliustracija: Kumėnų bažnyčios altoriaus dalis, XV a. / Iš MLEA

Iliustracija: Žvaigždinius XII a. Kumėnų bažnyčios skliautus apsidėje laiko iš raudonų plytų sumūrytos nerviūros, 2001

Iliustracija: Iš įvairaus dydžio bei formų plytų sumūrytas įėjimas į Kumėnų bažnyčią, 2001