Kukorai

Kùkorai, Kukoriai, Kukuraičiai (vok. Kuckoreiten), kaimas ir dvaras Šilutės apskrityje, Saugų parapijoje ir valsčiuje, 15 km į šiaurę nuo Šilutės, 1 km į vakarus nuo Saugų, prie Klaipėdos–Pagėgių geležinkelio. Archeologinis radinys prie Kukorų: įmovinis ietigalis. Jau XVII a. buvo Kukorų seniūnija, valdžiusi didelį plotą nuo Rūgalės iki Barvų. 1748 įkurta mokykla, 1875 – geležinkelio stotis. 1941 buvo 321 gyventojas. Kaimas buvo iš kelių skirtingų dalių. Ties geležinkelio stotimi ir vieškeliu į Saugas XIX a. pabaigoje įsikūrė kelios didelės sodybos, pieninė. 0,5 km į šiaurę buvo senasis kaimas – glaudžiai susispietusios 11 sodybų abipus upelio (iš jų 6 didelės). Paplentėje, 1 km į šiaurės vakarus, buvo vidutinė dvaro sodyba. Į pietus nuo geležinkelio stoties 1,5 km tęsėsi viensėdžiai, išsibarstę kalvelėse ir pamiškėse. 2–3 km į vakarus nuo geležinkelio stoties buvo nausėdijos, XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje įsikūrusios nusausintų pelkių plotuose. 1905 kaime buvo 348 gyventojai (69% lietuvių), dvare – 17 gyventojų. 1925 kaime buvo 368 gyventojai (valdė 666 ha), dvare – 32 gyventojai (valdė 97 ha žemės). 1922 įkurta lietuvių jaunimo kultūros ir švietimo draugija Žiedas. 1932 įsteigta Klaipėdos krašto mokytojų draugijos išlaikoma lietuviška pradžios mokykla. Kukoruose gyveno Strazdas, Ruigies, Padaga, Littwins, Karalius, Kavolius, Gižas, Bumbullis, Klumbies, Trinkies, Mikšas, Klimkeit, Gawehn, Taszus, Schluszus, Szillus, Barkies, Grigat, Rugullis, Saballus, Scheschka, Jaguttis, Jakait, Wenskus, Wyte, Masuhr, Jogmins, Uzpurvis, Kikilius, Griguszies ir kiti lietuviškomis pavardėmis. Sovietmečiu Kukorai sunyko. 1996 aptikta viensėdžių ir dvaro liekanų, nugyventų vaizdingų pastatų. Vietovardis kilęs iš pavardės Kùkoris; jau 1540 minėtas Jacob Kucker.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Algirdas Žemaitaitis