krituliai
kritulia, per metus Mažojoje Lietuvoje jų iškrinta 700–900 mm (Lietuvos Respublikos metinis kritulių vidurkis tik 625 mm), didžiausia dalis (70%) jų tenka šiltajam laikotarpiui (IV–X). Maksimumas VII–X mėn. (vidutiniškai po 70–100 mm), minimumas II–V mėn. (vidutiniškai po 30–50 mm). Krituliai daugiausia susiję su cikloniniais procesais, atmosferos frontais, stipria konvekcija. Kritulių kiekis lietingais metais gali 2–3 kartus viršyti vidutines mėnesių normas, o sausringais mėnesiais iškrinta mažiau nei 10 mm. Kritulių pasiskirstymą Mažojoje Lietuvoje lemia reljefas, kalvų šlaitų padėtis vyraujančių oro tėkmių atžvilgiu, artimas nuotolis nuojūros, Kuršmarių ir Aismarių. Iš viso per metus būna vidutiniškai 170–180 dienų su krituliais, bendra kritulių trukmė 1000–1300 valandų (žiemą 140–180 val./mėn., o vasarą 55–80 val./mėn.). Gausūs krituliai (per 20 mm per parą) iškrinta 4–5 kartus per metus. Didžiausia jų tikimybė vasarą priešvėjiniuose kalvų šlaituose ir Nemuno slėnyje. Vidutiniškai 1–2 kartus (kartais 5–7) per metus iškrinta kruša. Didžiausia jos tikimybė IV–X mėnesį.
Stotis | Karaliaučius | Tilžė | Rytprūsiuose vidutiniškai |
---|---|---|---|
Mėnuo | |||
I | 42 | 44 | 37 |
II | 35 | 37 | 32 |
III | 37 | 47 | 36 |
IV | 37 | 42 | 40 |
V | 49 | 49 | 52 |
VI | 61 | 61 | 65 |
VII | 84 | 83 | 80 |
VIII | 86 | 92 | 77 |
IX | 75 | 64 | 55 |
X | 61 | 56 | 52 |
XI | 56 | 56 | 46 |
XII | 56 | 56 | 43 |
Iš viso | 679 | 681 | 615 |
Arūnas Bukantis