kontrabanda bolševikinė

kontrabanda bolševikinė. Po 1926 XII 17 įvykių ypač suaktyvėjo bolševikų kontrabanda į Lietuvos Respubliką. Iš SSRS ir Vokietijos per Mažąją Lietuvą slapta gabenta bolševikinė spauda, partinė korespondencija, didelės pinigų sumos. Partinės korespondencijos pristatytojams buvo gerai atlyginama. Pvz., 1933 Icikas Meskupas Tilžės policijai prisipažino, kad jiems mokėdavę po 125 markes per mėnesį be dienpinigių. Vadinamajam „nelegaliam pasienio darbui“ (kontrabandai) tarp Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Respublikos 1920–1928 vadovavo Raudonosios pagalbos Rytprūsių organizacijos sekretorius Leo Bartekas. Svarbiausi nelegalūs sienos perėjimo punktai buvo Tilžė ir Eitkūnai, ten bolševikinę kontrabandą nešdavusi ginkluota 7 asmenų grupė. LKP(b) CK net įsteigė atsakingojo už transportavimą pareigybę. Sukurtas bolševikų ryšininkų ištisas tinklas. 1929 vienas jų, Romas Šarmaitis, netoli Jurbarko dirbęs pas ūkininką, nelegaliai iš Mažosios Lietuvos gabeno bolševikų siuntas per sieną, o pasijutęs sekamas pabėgo į Mažąją Lietuvą, ten įsidarbino pas ūkininką ir toliau gabeno kkontrabandą. Ne visi, į Lietuvos Respubliką gabenę LKP(b) kontrabandą, buvo bolševikai, daugeliui tai buvo pragyvenimo šaltinis. Lietuvos policija, pasitelkusi vietos gyventojus, kovojo su bolševikų kontrabanda pasienyje, bet apčiuopiamų rezultatų nepasiekta. SSRS puoselėta ir brangiai kainavusi bolševikinė kontrabanda suvaržyta tik po 1933, kai su ja efektyviai pradėjo kovoti Vokietija. Tada Tilžėje ir Eitkūnuose suimti bolševikai – pasienio punktų vedliai, Tilžėje konfiskuota Mauderodės spaustuvėje už gerą mokestį išspausdinta bolševikų literatūra.

L: Gliožaitis A. A. Bolševikų kontrabanda (1927–1933 m.) // Atgimimas, 2001 V 25, nr. 20.