Klaipėdos navigacijos mokykla
Klapėdos navigãcijos mokyklà. Atidaryta 1829, po napoleonmečio pagyvėjus prekybai ir laivybai, atsiradus kvalifikuotų jūrininkų poreikiui. Pirmasis vadovas – Davidas Kuhnas. Kuratoriją (valdybą) sudarė miesto burmistras, pirklių gildijos vadovas, laivavedžių komisijos pirmininkas ir uosto policijos vadas. Glaudėsi prie marių Vitėje, buvusiame locmanų vadovybės pastate, kitose patalpose, kol 1838 jai buvo pritaikyti du namai Turgaus gatvėje. Čia įrengta klasės, astronomijos bokštelis, iš kurio būsimieji jūrininkai stebėjo žvaigždžių judėjimą, mokėsi nustatyti savo buvimo vietą. Per 1854 didįjį gaisrą mokykla sudegė. 1858 pastatytas naujas pastatas prie marių Bomelsvitėje (dabartinėje Uosto gatvėje). Buvo viena to laiko moderniausių mokyklų Vokietijoje: turėjo specializuotus, brangia įranga aprūpintus kabinetus, dangaus kūnų judėjimo stebėjimo bokštą, meteorologijos punktą. Rengė kvalifikuotus burlaivių kabotažinio plaukiojimo kapitonus, šturmanus ir denio tarnybos matrosus. 1832 mokėsi 25, 1840 – 69 jaunuoliai (15 šturmanų ir 54 jūreivių klasėse). 1843 Klaipėdoje įsteigta Parengiamoji navigacijos mokykla (vadovas balasto inspektorius Müleris, nuo 1861 J. Reinbrechtas), kurioje dėstyta rašymas, braižyba, skaičiavimas ir matematika. 1851 ji įkelta į Klaipėdos navigacijos mokyklos pastatą. Vėliau Klaipėdos uosto tranzitinė reikšmė sumenko. Susiaurėjus darbo rinkai, mokinių sumažėjo iki 30. XIX a. pabaigoje įsigalint garo laivynui ir mažėjant mokinių, Prūsijos valdžia nusprendė jūreivystės specialistus Klaipėdos uostui rengti Vokietijoje. 1896 išleido paskutinę kapitonų, o 1897 šturmanų grupelę, Klaipėdos navigacijos mokykla uždaryta. Pastatas per Antrąjį pasaulinį karą apgadintas, vėliau nugriautas. Per 68 gyvavimo metus Klaipėdos navigacijos mokykla parengė 400–500 kvalifikuotų jūros specialistų. XIX a. I pusėje vien Klaipėdos uoste buvo registruota per 100 burlaivių, auklėtiniai dirbo ir kituose miestų laivynuose.
Albertas Juška
Viktoras Senčila