Klaipėdos lietuvių moterų draugija

Klapėdos lietùvių móterų draugijà, veikė 1921–1939 Klaipėdoje. Steigėjos: Lidija Bajoraitė, Petrulienė, Rentelienė, Zauniūtė. Tikslas – lietuvėms moterims ir mergaitėms skleisti žinias apie šeimos gyvenimą, lietuviškos šeimos tradicijas; labdaringa veikla. Draugijos narės rengdavo darbo vakarus: megzdavo, siuvinėdavo, darydavo įvairius rankdarbius, po to juos išdalydavo našlaičiams, seniems neturtingiems žmonėms. Draugija išlaikė valgyklą, kurioje nepasiturinčių tėvų vaikai galėjo pigiau pavalgyti. Draugijos pajamos – šventės, tradiciniai Užgavėnių šiupiniai, aukos. 1921–1938 labdarai išdalijo 20 000 litų. 1936 Giruliuose įsigijo žemės sklypą lietuviškų dirbinių mokyklai, prieglaudai statyti. Pirmininkės: Augustė Zauniūtė, Marija Brakienė (nuo 1927), J. Stiklorienė. Klaipėdos lietuvių moterų draugijos garbės nariai: Vydūnas, Gustavas Juozupaitis, garbės pirmininkė M. Brakienė.

L: Aukuras. Klaipėda, 1937, p. 166.

Vilius Ašmys

Vytautas Gocentas

Iliustracija: Šiupinio šventė Klaipėdos Šaulių namuose. I eilėje: trečias krašto komendantas pulkininkas Raimundas Liormanas, šeštas Jokūbas Stiklorius, septinta Marija Brakienė, aštuntas Gustavas Juozupaitis, devinta Stiklorienė, dešimtas dailininkas Adomas Brakas, dvyliktas „Aidos“ choro dirigentas Jonas Berčaitis, 1938 / Iš Osvino Kybranco rinkinio