Klaipėdos kredito bankas

Klapėdos kredto bánkas (vok. Memeler Kreditbank), įkurtas 1922 VII 17, kai miesto valdžia ir Rytų skolinamoji kasa reorganizavo savo vietinį skyrių. Įsteigus turėjo 100 mln. Vokietijos markių akcinį kapitalą, 1923 padidintą iki 200 mln. markių. 55% kapitalo iki 1926 priklausė Rytų skolinamajai kasai, likusi dalis – Klaipėdos miesto valdžiai. 1926 ši išpirko visas akcijas, todėl Klaipėdos kredito bankas tapo miesto banku. 1924 kapitalas perskaičiuotas į 0,5 mln. Lt, 1927 jis padidintas iki 1 mln. litų. Jo užduotis – kredituoti pramonę. Klaipėdos kredito bankas turėjo skyrius Šilutėje, Pagėgiuose ir Smalininkuose. Iki 1926 sėkmingai plėtėsi, turėjo gerą vardą. 1926 patyrė 1 mln. litų nuostolių. Todėl vadovą V. Homfeldą pakeitė pirklys H. Sachsas. Reikalai pagerėjo. 1930 Klaipėdos kredito bankas susijungė su Klaipėdos prekybos ir pramonės banku. Jungtinis bankas vadintas Klaipėdos banku (vok. Memeler Bank, AG) ir buvo didžiausias krašte. 1938 pradžioje jo balansas siekė 21,9 mln. litų, akcinis kapitalas 2,2 mln. litų. Dalis akcijų priklausė Dresdeno bankui. Klaipėdos kredito bankas palaikė glaudžius ryšius su Klaipėdos miesto taupomąja kasa, ne kartą naudojosi jos kredito ištekliais. Dirbo pelningai, kiekvienais metais (išskyrus 1926) mokėjo dividendus, sparčiai kaupė atsargos kapitalą. Aptarnavo Klaipėdos miesto biudžetą. Daug metų valdybos nariais dirbo H. Sachsas ir H. Borchertas, priežiūros tarybai pirmininkavo G. Schulzas. Direktoriumi dirbo ir Endrius Borchertas.

Vladas Terleckas