Klaipėdos krašto jaunųjų ūkininkų būreliai

Klapėdos krãšto jaunjų kininkų būrẽliai pradėti steigti 1933 (Didžiojoje Lietuvoje – 1930). Klaipėdos krašto jaunųjų ūkininkų būreliai veikė iki 1939. Pirmieji 6 būreliai (Kavolių, Vanagų, Jurgių, Lankupių, Laučių ir Kintų) 1933 sudaryti prie Klaipėdos krašto ūkininkų draugijos skyrių. 1934 jau buvo 18, 1936 – 20, 1937 – 28, 1938 – 33 tokie būreliai. Būrelių nariai – 14–20 metų jaunuoliai. Klaipėdos krašto jaunųjų ūkininkų būrelių tikslas – sudominti jaunimą žemės ūkio mokslu. Nariai ūkininkauti mokėsi savo tėvų ūkyje. Čia jie augino daržoves, vaismedžius, vaiskrūmius, veisė gyvulius, naminius paukščius, bites. Žiemą ir rudenį Klaipėdos krašto jaunųjų ūkininkų būreliai savo narius siųsdavo į rankdarbių, namų ruošos (mergaitėms), stalių ir knygų amatų (berniukams) kursus. Mokyta pasigaminti ūkiui reikalingų įrankių. Kasmet rengtos narių darbų parodėlės, geriausi darbai apdovanoti premijomis. Būrelių nariai žymius apylinkių ūkininkus skelbdavo garbės globėjais. Jie kaupė istorinę medžiagą apie kraštą: užrašydavo pasakojimus apie žymius žmones, svarbiausius įvykius, rinkdavo senovės įrankius, drabužius, dokumentus, t. p. rengdavo ekskursijas, susipažindavo su knygų būrelių darbu, dalyvaudavo žemės ūkio parodose. 1938 Klaipėdos krašto jaunųjų ūkininkų būreliai vienijo apie 1000 narių, 1933–1938 surengė 1000 susirinkimų, 750 paskaitų, 250 ekskursijų, 10 suvažiavimų, perskaityta per 700 pranešimų, organizuota 80 įvairių kursų, per 40 parodėlių, 35 įvairūs konkursai, rengtos 9 seklyčios. Turėjo savo biblioteką su 3 000 knygų.

Vilius Ašmys