Klaipėdos gaisrai
Klapėdos gaisra. Pilies kaimynystėje esantį Klaipėdos miestą ne kartą puolė ir degino žemaičiai. 1678 XI 19 jos prieigose pasirodžius feldmaršalo Horno vadovaujamai švedų kariuomenei, generolas F. Dönhoffas, siekdamas neleisti priešui įsitvirtinti namuose greta tvirtovės, įsakė juos padegti. Nuo jų užsidegė visas miestas. 1757 VI 29 priartėjus 30 000 rusų kariuomenės korpusui, miestiečių pastatus sudeginti įsakė tvirtovės komendantas von Rummelis (tada iš 148 namų liko tik 21). Klaipėda degdavo ir be karų – dideli gaisrai buvo 1520 (sudegė ½ miesto), 1540 (liko tik 6 namai), 1660, 1667, bet pats didžiausias – 1854 X 4. Pradžią jam davė užsidegęs (ar padegtas) sandėlis Balasto aikštėje (prikrautas kanapių, statinių su lajumi), su didelėmis rietuvėmis malkų greta, todėl per trumpą laiką įsiplieskė didelis ugnies židinys. Dėl stipraus šiaurės vėjo liepsna persimetė į gretimus pastatus, galiausiai per Danę į Senamiestį, net už Kūlių vartų. Miestas virto ištisa ugnies jūra. Tvirtovės komendanto nurodymu patrankų sviediniais sugriauti keli sandėliai, taip užkirstas kelias ugniai. Pavyko išsaugoti Senamiesčio pietinę dalį iki miesto senosios gynybinės sienos. Galutinai gaisras įveiktas tik spalio 6 rytą. Sudegė 256 gyvenamieji namai, miestiečių, žemininkų ir reformatų bažnyčios, 13 pirklių sandėlių, 133 arklidės, 49 daržinės, vos ne visi svarbiausi visuomeniniai pastatai – 5 mokyklos (tarp jų gerai įrengta Navigacijos mokykla), teatras, rotušė, teismas. Žuvo žmonių, galvijų. Per gaisrą plėšti namai, grobstytas turtas. Be pastogės liko 516 šeimų (2784 žmonės). Sudarytame miesto atstatymo plane (vok. Retablissementsplan) numatytos priemonės tokioms nelaimėms išvengti. 1856 V 4 įsteigta Klaipėdos profesionalių gaisrininkų komanda (antroji Prūsijoje). 1856 IX 22 baigta statyti įvairiomis gesinimo priemonėmis aprūpinta gaisrinė, virš jos iškilo bokštelis su stebėjimo aikštele (šis istorinis statinys nugriautas 1983). Skirti naktiniai miesto sargai. Pastebėję gaisrą, jie privalėjo pūsti specialius ragus (akyliausias gaudavo 3 talerių premiją). Tačiau gaisrai nesibaigė: 1865 IX 12 liepsnojo Smeltė – sudegė 80 namų, 3 malkų sandėliai, 1 lentpjūvė. Žuvo žmonių, galvijų.
Albertas Juška
Vladas Pupšys
Iliustracija: Sudegusi Klaipėda. Piešinys iš J. Sturno albumo, 1661 / Iš leidyklos „Libra Memelensis“ archyvo
Iliustracija: Klaipėdos gaisras, 1854. Schema iš Klaipėdos miesto ugniagesių istorijos rankraščio / Iš Vlado Pupšio rinkinio