kiaulės aukojimas

prūsų senojo tikėjimo apeiga, aprašyta XVI a. autorių.

kiaũlės aukójimas, senojo tikėjimo apeiga. Ji XVI a. užfiksuota ir Prūsijoje. Išsamiausią pasakojimą apie kiaulės aukojimą pateikė Lucas Davidas Preussische Chronik [Prūsijos kronika; dar Davido kronika]. 1520 vykstant Vokiečių ordino karui su Lenkija Sembos gyventojai ėmė nerimauti dėl galimo laivais atplaukusių lenkų puolimo. Jiems pasisiūlė padėti vaidila Valtintas Suplitas ir paprašė juodo jaučio ir 2 statinių alaus. Supiltas jautį paaukojo prie Rantavos, vėliau su vyrais valgė jautieną ir gėrė alų. Lenkų laivai pasirodė, bet prie kranto negalėjo prisiartinti. Kaimiečiai patikėjo, kad padėjo vaidilos atnašavimas. Tačiau nuo to laiko sunkiai sekėsi žvejoti. Supūtas suprato, kad aukodamas per išsiblaškymą neatskyręs priešų nuo žuvų ir jos buvusios nuvarytos kartu su priešais. Žuvims susigrąžinti reikėjo juodos kiaulės ir 2 statinių alaus. Tą kiaulę palydėdamas keistais judesiais paskerdė. Paskui nupjovė kiaulės spenius ir ištaręs ar sumurmėjęs keletą žodžių įmetė į jūrą. Vėliau kiaulę nusvilino, nuvalė ir puikiai paruošė. Prieš dėdamas mėsą į didelį katilą vaidila dar daugiau ėmė kalbėti ir atliko burtininkavimo judesius. Aukojimas baigėsi mėsos valgymu ir gėrimu. 1531 Casparus Hennenbergeris aprašo panašų kiaulės aukojimą Pabėtų parapijoje. 6 kaimai išsirinko viršaitį, nupirko 12 statinių alaus bei gerai nupenėtą kiaulę. Viršaitis sukalbėjo kelias stabmeldiškas maldas ir kreipėsi į dievus, kad palaimintų. Po to paskerdė kiaulę, kepė, valgė ir puotavo 7 dienas. Kiaulės vidurius, kaulus ir kas liko sudegino lauže. Kiaulės aukojimą minėjo Alexanderis Guagnini, Motiejus Strijkovskis, Jonas Lasickis ir kiti. 1551 Patarimų ir sprendimų knygoje, 1548 Johanneso Freibergo rankraštyje Von der Sudaven [Apie sūduvius] aprašomos už kiaulės aukojimą skirtos bausmės. Apie kiaulės aukojimą rašė Maxas Töppenas, Vytautas Bagdanavičius. Romualdas Granauskas L. Davido pasakojimo motyvus panaudojo apysakoje Jaučio aukojimas (1975).

L: David L. Preussische Chronik. Bd. 1. Königsberg, 1812.

Rimantas Balsys

Jurgis Mališauskas