kėdė

kėd, baldas su atlošu ar be jo vienam sėdėti. Seniausios kėdės gamintos iš medžio kaladės, jos viršus išskobiamas, pagilinamas. XVIII a. paplito juostinio plokštuminio sunėrimo kėdė su atlošu ar be jo. Tokių kėdžių pasėstė (sėdynė) buvo trapecijos formos, kampuota arba nusklembtais priekiniais kampais. Apvalios arba kampuotos kojos įkaltos į sėdynės lentą. Atlošas, įmontuojamas į pasėstę, gamintas iš 1 lentos, pakraščiai profiliuoti. Kad būtų lengviau perkelti kėdę, atlošo viršutinėje dalyje išpjaudavo kiaurapjūvę išpjovą (dažniau širdelės formos). Tokia kėdė be atlošo dar vadinta krėslu, o su atlošu – štūle, štole. Buvo paplitusios rėminės konstrukcijos kėdės. Jos turėjo atlošus, kartais ir šonines atramas, kurias sudarė prailgintos priekinės ir užpakalinės kojos su įstatytomis į jas horizontaliomis arba vertikaliomis lentelėmis. Kėdės pasėstės pintos vytelėmis, plėšelėmis, lininėmis virvutėmis. Tokios konstrukcijos kėdės kojos apačioje sujungiamos medžio juostelėmis. Gerųjų trobų, seklyčių kėdės su atlošais dar vadintos krėslais. XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje kaimų bei miestelių amatininkai įgudo gaminti miestiškas kėdes (įvairiai drožinėtas, faneruotas ir kitokias). Plito fabrikuose gamintos kėdė foteliai, kėdės minkštomis sėdynėmis ar pintos iš vytelių. Lietuvininkų kambariuose, skirtingai nei Didžiojoje Lietuvoje, būdavo daug įvairaus stiliaus (senesnių ir naujesnių) kėdžių. Kėdės buvo gyvenamųjų patalpų puošmena. Jas dažė mėlynai ar žaliai, atlošus kartais tapydavo įvairiaspalviais ornamentais (gėlių puokštės, medžių šakos ir kita), dažnai įvairiai išdrožinėdavo, puošdavo įvairiomis išpjovomis, sudėtingai profiliuodavo patį kėdės atlošą. Kartais kėdės atlošuose žymėta jų gamybos data. Tilžės lietuviškame namelyje buvo iš Vorusnės parvežta kėdė su išdrožtu dvigalviu ereliu atloše.

L: Kurschat A. Haus und Hausgerät im preußischen Litauen // Mitteilungen der Litauischen literarischen Gesellschaft. Bd. V. Heidelberg, 1911; Detlefzenas R. Rytų Prūsijos kaimo namai ir medinės bažnyčios. V., 1995; Baltrušaitis V. Baldai // Lietuvininkų kraštas. Kaunas, 1995.

Liuda Burzdžiuvienė

Martynas Purvinas

Iliustracija: Kėdė Valerijos ir Kazimiero Banių etnografinėje sodyboje-muziejuje. Rusnė, 1999

Iliustracija: Kėdė Valerijos ir Kazimiero Banių etnografinėje sodyboje-muziejuje. Rusnė, 1999

Iliustracija: Kėdės Tilžės muziejuje, iki 1944 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)

Iliustracija: Bažnytinis krėslas, XV a. / Iš MLEA

Iliustracija: Krėslas iš Vaclovo ir Irenos Rimkų rinkinio