Kauno batalionas

Kaũno bataliònas, 1918 prie Kauno karo komendantūros įkurtas I Kauno savanorių batalionas (vok. Freiwilligen-Bataillon Kowno). Jame tarnavo Vokietijos kariuomenės kariai – Rytprūsių vokiečiai ir lietuvininkai, nepriklausę vokiečių karinei jurisdikcijai. Jų paskatos buvo įvairios (nenorėta bolševikų įsitvirtinimo greta Rytprūsių, kiti buvo įpratę prie karo verslo ir norėjo iš to pragyventi, rėmė ir Lietuvos Respublikos nepriklausomybės siekius). Tuomet Rytprūsiuose leista platinti (per apskričių valdybas, kaimo seniūnus, kareivių tarybas kareivinėse) oficialius kvietimus savanoriais stoti į Lietuvos kariuomenę. Kauno batalionas vykdė Lietuvos vyriausybės įvairias užduotis (pvz., tramdė Kaune ir jo apylinkėse siaučiančius vokiečių kareivius, dalyvavo likviduojant komunistų pogrindį ir t. t.). Kauno batalionas greičiausiai buvo ne visos sudėties (1919 I 13 į Kauno batalioną atvyko 50 savanorių su Augustu Albertu Puskepalaičiu). Kauno bataliono kariai buvo siunčiami į Lietuvos pasienio pietinius miestus (Augustavą, Punską, Suvalkus, Gardiną) kartu su lietuvių kariuomene kovoti prieš lenkus. Kauno bataliono savanoriai, apsirengę vokiečių uniformomis ir visa karine ekipuote, kartu su lietuvių kariuomenės pastiprinimu pristabdė lenkų kariuomenės išpuolius, ypač Gardine. 1919 pavasarį, traukiantis vokiečių kariuomenei, Lenkija ir Antantės šalys reikalavo, kad Lietuvos kariuomenėje netarnautų vokiečių samdiniai (ypač kad nedalyvautų kovose prieš lenkus). 1919 VI 15 Kauno batalionas buvo išformuotas. Dalis savanorių grįžo į rytus, kiti pasiliko tarnauti įvairiuose Lietuvos kariniuose daliniuose instruktoriais. Lietuvos vyriausybė Kauno batalionui išreiškė padėką, kurią išspausdino Tilžės lietuvių ir vokiečių spauda.

Kazys Budginas