kasos
kãsos, taupomosios kasos. 1838 XII 12 buvo išleistas Prūsijos kasų reglamentas. Prūsijos valdžia 1854 VII 14 ministerijos įsaku suskato stiprinti taupomąsias kasas. Būdingas pavyzdys – Pakalnės apskrities taupomoji kasa (vok. Kreissparkasse der Elchniederung). 1857 VI 1 Prūsijos karalius Friedrichas Wilhelmas IV patvirtino Pakalnės apskrities kuriamos kasos įstatus. Lėšų kasoms įkurti landrato nurodymu suteikė apskrities komunalinė kasa. Paskirtas visuomeninis rendantas (vyr. kasininkas), turėjęs įnešti 500 talerių užstatą, ir kuratoriumo (globos tarybos) nariai: direktorius, 3 pavaduotojai ir 2 tarėjai. Apskrities deputaciją, renkamą kasmetinei kasų valdymo revizijai atlikti, sudarė pirmininkas – landratas ir 3 nariai. 1858 I 2 Pakalnės apskrities taupomoji kasa pradėjo veikti. Pagal įstatus už kasų įsipareigojimus neribotai visu savo turtu ir iš gyventojų renkamais mokesčiais laidavo apskritis. Vėliau kaip papildoma garantija prisidėjo nuosavas kasų kapitalas, rezerviniai fondai ir kita. Kasa buvo įsikūrusi Kaukėnuose. Indėlių daugėjo nežymiai. 1868 visose parapijose patikėtiniai skatino gyventojus laikyti indėlius kasoje. 1871 kasa perkelta į Gastas. 1885 apskrities komunalinė sąjunga nutarė statyti tiltą per Giliją. Darbams apskritis turėjo skirti 34 tūkstančius markių, todėl pasinaudota kasų lėšomis. Kadangi kreditavimas to meto įstatuose dar nenumatytas, garantiją suteikė Gumbinės apygardos vyriausybė. Tai buvo kasų I paskola apskričiai. Vėliau laiduota ir daugiau apskričių ir bendruomenių paskolų, pvz., kredituota apskrities ligoninės statyba, gatvių tiesimas. 1891–1892 tiesiant Karaliaučiaus–Tilžės geležinkelį apskritis turėjo daug išlaidų. Manyta suteikus paskolą subalansuoti apskrities biudžetą, tačiau vyriausybė Gumbinėje neleido. 1895 buvo 5 kasų priėmimo punktai (vok. Annahmestellen). 1906 Lapynuose buvo mokėjimų punktas (vok. Zahlstelle), dar 1 punktą numatyta įkurti Įsėje. 1902 įvestos kasos valandos. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui kasa perkelta į Kryžionus, 1914 IX 12 – atgal į Gastas. Per Pirmąjį pasaulinį karą sudegus apskrities namams, pražuvo visi kasų dokumentai. 1920 įkurti skyriai Kaukėnuose ir Joneikiškėje, 1922 – Skaisgiriuose, 1923 – Lapynuose, 1626 – Kryžionuose. 1940 VI 1 – Mėtežerynuose, Tovėje ir Wilhelmsbruche. Pakalnės apskrities taupomoji kasa nuo 1934 vykdė Gumbinės apygardos žemės ūkio skolų panaikinimo (vok. Entschuldungsstelle) funkcijas, šis kasų skyrius buvo vienas didžiausių Rytprūsiuose. 1938 pradžioje Pakalnės apskrities taupomoji kasa pagal valdomo kapitalo dydį užėmė 13 vietą tarp 56 kasų Rytprūsiuose ir 4 vietą tarp 12 Gumbinės apygardos kasų (po Tilžės–Ragainės apskrities, Tilžės miesto bei Gumbinės apskrities ir miesto kasų). Pakalnės apskrities taupomosios kasos indėliai vienam gyventojui 1926 sudarė 13,19 RM (reichsmarkės), 1941 – 322 RM. Viena taupomoji knygelė 1926 teko 26 asmenims, 1942 – 1,9 asmens. Indėliai 411 taupomųjų sąskaitų 1924 sudarė 116 357 RM, 24 288 sąskaitose 1941 – 18 187 000 RM. 629 žiro ir kontokorento sąskaitose 1924 buvo 384 701 RM, 2655 sąskaitose 1941 – 4 197 700 RM. 1943 taupomieji indėliai sudarė 39 055 000 RM, kontokorento indėliai – 7 774 000 RM. Šis pavyzdys rodo kasų paplitimą ir jų populiarumą Mažojoje Lietuvoje.
L: Der Kreis Elchniederung. I. Hannover, 1966.
Iliustracija: Vokietija. Rytų skolinamosios kasos ženklas, 1000 markių, 1918 / Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus fondų
Iliustracija: Vokietija. Rytų skolinamosios kasos ženklas, 1000 markių, 1918 / Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus fondų