Karvaičių parapija

Karváičių parãpija. Pirmoji medinė koplytėlė negausiems apylinkės gyventojams pastatyta krašte įsigalėjus Reformacijai (dokumentuose paminėta 1569). Pamaldas laikyti bent retkarčiais atvykdavo Kuncų ar kurios kitos artimesnės parapijos kunigas. Apie 1708 Karvaičiai, Nagliai ir Nida sujungti į atskirą pastoracinį vienetą, kurį aptarnavo Klaipėdos laukininkų bažnyčios diakonas. 1719 (ar tik 1740) Karvaičių bendruomenei pripažintas parapijos statusas, čia dirbti buvo siunčiami nuolatiniai kunigai. Pamaldos tuo metu vykdavo prie mokyklos įrengtoje patalpoje, bet ji 1746 sudegė. Vėliau atstatyta tokia pat, t. y. bendra su mokykla, patalpa. Nuo XVIII a. 6 dešimtmečio Karvaičiams ėmė grėsti išjudintos nerijos kopos, jos pamažu laidojo sodybas. 1775 į Karvaičių maldos namus galima buvo įeiti tik susilenkus. Žmonės griovė pastatus ir kėlėsi į kitas vietoves, dažniausiai į Juodkrantę (paskutinis išsikraustė 1797). Parapijos neliko. Karvaičiuose 1764–1781 kunigavo geras lietuvių kalbos mokovas, giesmių eiliuotojas Davidas Gottfriedas Zudnachovius.

Albertas Juška