Karvaičių kalnas

Kárvaičių kálnas (vok. Karwaitenscher Berg), kopa Kuršių nerijoje, ties Karvaičių įlanka, tarp Preilos ir Pervalkos. Aukštis 59,4 metro. 1760 pajudėjo ir per 37 metus užpustė Karvaičius. Žvejai atkakliai gelbėjo bažnyčią, o kai kopa galutinai užslinko kaimą, kurėnais nuplukdė altorių ir kitas relikvijas į Juodkrantėje statomą bažnyčią. XIX a. pabaigoje Karvaičių kalnas buvo apsodintas kalnų pušimis. Sustabdytas kalnas žymi buvusio kaimo vietą. Legendų apie Karvaičių kalną, ten buvusią deivės Laimos šventyklą eiliuotai surašė Eduardas Gisevius. Rytų pašlaitėje, netoli marių, pastatytas Eduardo Jonušo darbo stogastulpis užpustytiems Karvaičiams atminti.

L: Baranauskas M. Dingę Karvaičiai. Klaipėda, 1999.

Vytautas Gudelis

Iliustracija: Liudviko Rėzos paminklas prie Pervalkos. Šalia autorius Eduardas Jonušas / Iš knygos „Neringa“, 1998

Iliustracija: Karvaičių kalnas, 2000