kalvė

kálvė, kalvio dirbtuvė. Stačiakampio (kartais kvadratinio) plano patalpa arba atskiras pastatas, dažnai atgręžtas į kelią ar gatvę. Kalvėje kaitino, kalė, tempė, lenkė ir kitaip apdorojo metalą. Kartais kalvėje buvo ir kalvio gyvenamasis būstas. Pagal Prūsijos statybos taisykles kalvės buvo statomos atokiau nuo kitų trobesių – saugotasi gaisrų. Pastatai turėjo būti statomi iš nedegių medžiagų. Jau XIX a. kalvio amatas buvo labai paplitęs – kai kuriuose kaimuose būdavo po kelias kalves. Kalvės buvo įrengiamos dvarų sodybose, prie svarbesnių kelių. Kalvių pastatai būdavo nedideli, tik miestuose daugiau užsakymų turėję kalviai kūrė stambesnes dirbtuves su didesniais statiniais bei sudėtingesne įranga (metalo suvirinimo įranga, tekinimo staklėmis ir kitkuo). Mažojoje Lietuvoje kalves mūrydavo iš raudonų plytų arba lauko akmenų, kartais tinkuodavo ir baltindavo. XVI–XIX a. būta kalvių, statytų iš rąstų arba drėbtų iš molio su plūkta asla. Dengė raudonomis čerpėmis arba skarda. Kai kurių kalvių priekyje buvo įrengtas prielapas (pastogė) arkliams kaustyti, paremtas trimis arba keturiomis medinėmis (rečiau mūrinėmis) kolonomis. Daugumoje kalvių įrengta po keletą langų ir langelių, dvivėrės durys. Durys ir staktos puoštos sukalinėtų vinių ornamentais, senomis pasagomis, virš stogo sukiojosi iš skardos padarytos įvairių formų ir siužetų vėjarodės. Viduje įrengtas iš plytų mūrytas žaizdras su virš jo išmūrytu dūmtraukiu, pridengtu skardiniu stogeliu, apskritos, kvadratinės, ar tradicinės sūrio formos dumplės (vėliau – elektra varomi ventiliatoriai), metalo apdorojimo (priekalas, replės, kiti įrankiai), kėlimo bei transportavimo įrenginiai; į visus įrenginius kalvis dažnai įmušdavo (sužymėdavo) savo inicialus. Miestų ir dvarų kalvių inventorius buvo gausesnis, labiau mechanizuotas. XIX a. pabaigoje dvaruose ir miesteliuose statyta ir puošnių neogotikinio stiliaus raudonplyčių kalvių. XX a. pradžioje tradicines kalves keitė gausėjančios technikos remonto dirbtuvės, aprūpintos sudėtingesne įranga. Sovietmečiu dauguma senųjų kalvių buvo suniokota, mažai kur liko senos kalvių įrangos. Atgimimo metais Klaipėdoje įrengtas Kalvystės muziejus.

L: Detlefzenas R. Rytų Prūsijos kaimo namai ir medinės bažnyčios. V., 1995; Lietuvininkų kraštas. Kaunas, 1995.

Martynas Purvinas

Antanas Stravinskas

Iliustracija: Kalvė Virbliuose, Įsruties apskritis, 1995