Jurgis Gavėnis

Gavnis Jurgis, Gavėnià, Gavnė 1909 I 13Kalnėnuose (Jurbarko vlsč., Raseinių aps.) 1981 I 20Šakiuose, evangelikų teologas, kunigas (1941), Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios tautinės koncepcijos propaguotojas. Tėvai Jurgis ir Elžbieta Gavėniai buvo ūkininkai. Motina – radikalaus evangelikų liuteronų savaitraščio Srovė, spausdinto Kaune 1931–1935, atsakomoji redaktorė (faktinis leidėjas buvo J. Gavėnis). Tėvai 1945 IV 22 kaip vokiečiai ištremti į Tadžikiją, ten mirė. J. Gavėnis baigė Jurbarko gimnaziją, 1928–1936 Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 Lietuvos universitetas) studijavo evangelikų teologiją, 1937 išlaikė teologijos egzaminus, 1939 apgynė diplominį darbą Kentėjimo problema Jobo knygoje. Diplomą gavo 1940. Studijų metais J. Gavėnis buvo evangelikų studentų draugijos Donelaitis (įsteigta 1929) pirmininkas. Lietuvių evangelikų liuteronų sąjungos Pagalba (jos leidinys Srovė siekė apriboti vokiečių įtaką evangelikų parapijose) vienas steigėjų ir centro valdybos generalinis sekretorius. Daugiausia srovininkų pastangomis lietuviškos pamaldos grąžintos į Kybartų, Virbalio, Vilkaviškio, Marijampolės, Kauno, Kudirkos Naumiesčio, Žemaičių Naumiesčio ir kitas bažnyčias. 1933 srovininkai inicijavo Konsistorijos prezidento Viliaus Gaigalaičio atsistatydinimą. Dar būdamas studentas J. Gavėnis tarnavo pamokslininku Garliavos parapijoje ir Prienų filijoje (nuo 1931), laikė pamaldas per Kauno radiją (nuo 1934), buvo subūręs chorą. 1941–1948 kunigavo Jurbarko parapijoje; 1943–1944 Jurbarko gimnazijos evangelikų tikybos mokytojas-kapelionas. 1947 X 31, minint pirmosios lietuviškos knygos Katekizmas 400 metų jubiliejų, su kitais pasirašė aktą, suteikiantį Tauragės evangelikų liuteronų bažnyčiai Martyno Mažvydo vardą. 1948 X 15 už antisovietinę veiklą suimtas, nuteistas 10 metų lagerio. 1956 iš Vorkutos grįžo į Šakius, kur gyveno šeima. Talkino kunigui diakonui Martynui Klumbiui Kintuose, Saugose, Šilutėje, Ramučiuose. 1960–1961 Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios klebonas. J. Gavėnis su kunigu diakonu M. Klumbiu, kunigu M. Preikšaičiu, vėliau su kunigu J. Armonaičiu, L. Fetingiu veikė savarankiškai, nepripažino Konsistorijos. 1962 baustas už vaikų katekizavimą, iš Šilutės ištremtas į Šakius; ten ligoninėje dirbo kūriku, vėliau kunigavo Sudarge, Saugose, Ramučiuose, Kintuose. 1970 išrinktas Konsistorijos vicepirmininku, bet protestuodamas prieš Bažnyčios persekiojimą SSRS okupuotoje Lietuvoje, pareigų atsisakė. 1989 (po mirties) reabilituotas. Palaidotas Sudargo evangelikų liuteronų kapinėse.

Albertas Juška

Algirdas Žemaitaitis

Iliustracija: Kunigas Jurgis Gavėnis, 1970

Iliustracija: Jurbarko (Lietuva) evangelikų liuteronų bažnyčia, kurioje kunigas Jurgis Gavėnis tarnavo 1941–1948 metais

Iliustracija: Kunigas Jurgis Gavėnis su žmona Monika ir dukromis: Daiva sėdi, stovi iš kairės Salvinija ir Dalė, Vilniuje, 1969 / Iš Daivos Gavėnytės-Kriščiūnienės albumo