Jonas Gerikas

prūsų ir lietuvininkų 1525–1528 sukilimo prieš vokiečių feodalus vienas vadų.

Gérikas Jonas (XVI a.), prūsų ir lietuvininkų 1525–1528 sukilimo prieš vokiečių feodalus vienas vadų. Prieš sukilimą buvo savo pono nuteistas mirti, bet jo pasigailėjo Prūsijos kunigaikštis Albrechtas. Geriko vadovaujami sukilę būrai 1525 rugsėjo pradžioje užėmė Žiokų (vok. Schaaken) pilį. Sukilimui išplitus po visą Sembą, Gerikas išrinktas vyriausiuoju vadu. Sukilusių Sembos žemdirbių vardu reikalavo išlaisvinti iš dvarininkų priespaudos, pripažino pavaldumą tik Prūsijos valdovui. Sukilimą numalšinus, ištremtas į Įsrutį, vėliau kalintas. 1526 ar 1528 pabėgo į Daniją, vėliau – į Viborgą (Suomija), po 1534 – į Švediją. Kelerius metus tarnavo pas Švedijos karaliaus Gustavo I svainį grafą J. von Hoya. Gerikas vylėsi, kad jam bus panaikintas tremties nuosprendis ir galėsiąs grįžti į gimtinę. Tuo rūpinosi jo globėjas grafas ir pats Švedijos karalius. Tačiau Albrechtas nedavė sutikimo Gerikui grįžti į Prūsiją. Dėl nežinomų priežasčių jis 1541 I 4 buvo nuteistas mirties bausme ketvirčiuojant. Nuosprendis įvykdytas po mirties – Gerikas jau buvo miręs.

Vytautas Raudeliūnas

Algirdas Matulevičius