irklavimas

irklãvimas. XIX a. pabaigoje šalia kitų vandens sporto šakų Klaipėdoje pradėta kultivuoti akademinį, baidarių ir kanojų irklavimo sportą.

Akademinis irklavimas. Karaliaučiuje veikė šie irklavimo klubai (vok. Ruderklubs): Königsberger R./K., Germania ir Prussia. 1885 X 1 Klaipėdoje laivų statyklos savininkas Emilis Fechtneris su 14 bendražygių įsteigė irklavimo ir buriavimo draugiją Neptūnas (vok. Ruder- und Segelverein Neptun). Nuo 1901 X 23 tik irklavimo draugija Neptūnas iš mėgėjiškos suaugusiųjų laisvalaikio bendrijos tapo sportine jaunimo draugija. Po Pirmojo pasaulinio karo ji padėjo įkurti Šilutės irklavimo draugiją. Po 1923 Neptūnas nestojo į Lietuvos sporto lygą, rungtyniavo Rytprūsių čempionatuose. 1926 ir 1929 Neptūnas Klaipėdoje organizavo regatas su Rytprūsių irkluotojais, nekviesdami Lietuvos atstovų. Be to, 1929 jie dalyvavo Rygos regatoje. Reikšmingose Vokietijos regatose Klaipėdos irkluotojai dalyvavo kaip atskira komanda (ne kaip Lietuvos). Lietuvos irkluotojai iš Kauno dalyvavo Rusnės (1931) ir Klaipėdos (1932) regatose, pralaimėjo Klaipėdos krašto irkluotojams. 1923 IV 17 Klaipėdoje ant Pilies kanalo kranto pradėtas statyti didelis irklavimo valčių elingas. Lietuvių irklavimo sporto pradžia siejama su Santaros sporto organizacija (toliau – SSO, jsteigta 1934). Iš pradžių jai vadovavo Jurgis Sauga, nuo 1935 Mikas Tendys (bėgikas, dviratininkas, Lietuvos rinktinės narys). 1935 SSO jūros sekcijai nupirkta pirmoji keturvietė mokomoji akademinė valtis, pagaminta Dinglerio dirbtuvėse Klaipėdoje. SSO turėjo vyrų ir moterų irkluotojų grupes. Vyrų lengvoji keturvietė (Meškys, Bertė, Gruningas, Pėteraitis, vairininkas Arbušauskas) laimėjo I Lietuvos irklavimo čempionate, vykusiame 1936 IX 25 ties Kaunu, Nemuno upe (2 km per 6:28:3). 1936 SSO jau turėjo tris keturvietes valtis, penkios įgulos treniravosi Klaipėdoje ir II Smeltėje (Klaipėdos priemiestyje). 1938 IX 11 per II Lietuvos irklavimo čempionatą Kaune vyrų sunkioji keturvietė (Bertė, Gruningas, Meškys, Pėteraitis, vairininkas Anskis Reisgys) buvo antroji (1,8 km per 6:30:2), pralaimėjo Kauno jachtklubo vyrams (6:26:2). Moterų lengvoji keturvietė (Berta Barsteikienė-Kavolytė, M. Kazlauskaitė, Runkytė, V. Krepsaitė, vairininkė Treibakaitė) irgi buvo antra (1 km per 3:56:4), pralaimėjusi kaunietėms (3:55:0). I Lietuvos tautinėje olimpiadoje (1938 VII 29–30, irklavimo varžybos vyko Klaipėdoje) SSO vyrai turistinių dviviečių su vairininku rungtyje laimėjo bronzos medalius, sunkiųjų ir lengvųjų keturviečių valčių (Gruningas, Pėteraitis, Bertė, Meškys, vairininkas A. Reisgys) rungtyse – aukso (sunkiųjų – 2 km per 8:54:0; lengvųjų – per 9:10:3). SSO atstovės (M. Kazlauskaitė, Runkytė, V. Krepsaitė, B. Barsteikienė-Kavolytė, vairininkas Malčius) moterų lengvųjų keturviečių valčių rungtyje irgi šventė pergalę (1 km per 5:13:2). 1940 Klaipėdos gynybinės fosos saloje pastatyti mediniai valčių elingai, nes dėl karo iš senojo elingo teko išsikelti. Po Antrojo pasaulinio karo įkurta Klaipėdos Žalgirio irklavimo stotis. Nuo 1968 rengiamos kasmetinės Danės regatos.

Baidarių ir kanojų irklavimas. Vokiečių skautai (iniciatoriai Simoneitis ir Otto Gorny) 1928 įsteigė baidarių sporto klubą (vok. Paddel-Sport–Klub, PSK), turėjusį per 30 baidarių ir 8 jachtas. 1930 Ernstas Lankowsky ir F. C. Kruschinskis įsteigė Klaipėdos kanojų draugiją (vok. Memeler Kanu-Verein, MKV), turėjusią keliasdešimt įvairaus dydžio kanojų (tarp jų ir kanadietišką) bei tris jūrines jachtas. 1935 SSO pradėjo kultivuoti baidarių sportą. Vadovavo Adolfas Klemas. Klaipėdos miesto skyrius turėjo 25 baidares, dalis jų – pačių narių nuosavybė. Dalyvavo I Lietuvos irklavimo čempionate (II komandinė vieta po Kauno jachtklubo) ir I Lietuvos tautinėje olimpiadoje. SSO vyrų dvivietė baidarė (Klemas, Šnelius) 2 km trasoje buvo antroji, o moterų dvivietės baidarės 1 km trasoje užėmė pirmąją ir trečiąją vietas: SSO atstovės Guškevičiūtė, Kvederaitė trasą įveikė per 7:17:0. Po Antrojo pasaulinio karo klaipėdietis Helmutas Frišmanas dalyvavo VI Lietuvos irklavimo čempionate, vykusiame VIII 19–21 Vilniuje, dviviečių baidarių rungtyje jis laimėjo pirmąsias vietas 1000 ir 10 000 m trasose. VII Lietuvos irklavimo čempionate, vykusiame VIII 30–IX 1 H. Frišmanas dalyvavo akademinės keturvietės valties komandoje ir su kitais laimėjo pirmąją vietą.

L: Lietuvos sporto žinynas. T. 1–2. V., 1999.

Vytautas Gocentas

Iliustracija: Lietuvos irklavimo čempionato atminimo ženklas, laimėtas „Santaros“ sporto organizacijos moterų lengvosios keturvietės (II vieta), 1938 / Nuotrauka iš originalo Jurgio Gocento rinkinyje

Iliustracija: „Santaros“ sporto organizacijos vyrų lengvosios keturvietės valties įgula, laimėjusi I vietą Lietuvos irklavimo čempionate, 1936. Iš kairės: pirmoje eilėje – Bertė, Stasys Arbušauskas (vairininkas, laiko laimėtą taurę), Gruningas; antroje eilėje – Meškys, Mikas Tendys (treneris) ir Petraitis / Iš Klaipėdos irklavimo centro archyvo

Iliustracija: Stasys Arbušauskas Klaipėdos „Žalgirio“ irklavimo stotyje, 1960 / Iš Klaipėdos irklavimo centro archyvo

Iliustracija: Santariečių moterų lengvoji keturvietė Lietuvos irklavimo čempionate, 1938. Priekyje – Berta Kavolytė / Iš žurnalo „Lietuvos pajūris“, 1988, nr. 80

Iliustracija: Irklavimo sporto veteranas Jurgis Gocentas, 2000

Iliustracija: Klaipėdos irklavimo centras ant kairiojo Danės kranto, buvusios siaurojo geležinkelio stoties pastate, 1997 / Iš Klaipėdos irklavimo centro archyvo