Hymanso projektas

Hymanso projèktas, 1921 Lietuvos ir Lenkijos derybų, vykusių Briuselyje (Belgija) ir Ženevoje (Šveicarija), sutarties projekto variantai. Jų autorius – Tautų Sąjungos tarybos narys Paulis Hymansas (buvęs Belgijos užsienio reikalų ministras). Pirmasis Hymanso projekto variantas numatė Lietuvą paversti 2 autonominių kantonų (Kauno ir Vilniaus) federacine valstybe. Hymanso projektas numatė bendrą Lietuvos ir Lenkijos ekonominę bei užsienio politiką, bendrą karinę vadovybę karo metu, t. y. federaciją. Taip Hymansas bandė išspręsti Lietuvos ir Lenkijos ginčą dėl Vilniaus, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį po Lenkijos ir Sovietų Rusijos taikos sutarties (pagal ją Lietuva liko Lenkijos įtakos sferoje). Lenkija turėjo gauti laisvo tranzito Nemunu ir per Klaipėdos uostą teisę. Susitarimo atveju Hymansas žadėjo tarpininkauti, kad Klaipėda būtų perduota Lietuvai. Projektą, kaip diskusijų derybose pagrindą, linko priimti Krikščionių demokratų partijos vadovybė (Mykolas Krupavičius), liaudininkų partijos vadovai (Kazys Grinius, Mykolas Sleževičius), kai kurie kiti veikėjai (Ernestas Galvanauskas). Hymanso projektui kategoriškai nepritarė Tautininkų partija (ypač jos lyderiai Antanas Smetona ir Augustinas Voldemaras), sukėlusi visuomenėje plačią pasipriešinimo kampaniją. Prieš Hymanso projektą pasisakė ir socialdemokratai. Hymanso projektas buvo aiškinamas kaip Lietuvos pajungimas Lenkijai. Dėl to Lietuvos vyriausybė projekto nepriėmė. Antrajame Hymanso projekto variante kantonų atsisakyta. Vilniaus sričiai suteikta tik autonomija, bet liko aiškus Lietuvos pajungimas Lenkijai. Protestai prieš Hymanso projektą Lietuvoje stiprėjo. Atsižvelgdama į juos ir į Sovietų Rusijos poziciją, Lietuvos vyriausybė 1921 XII 24 notoje Tautų Sąjungai pranešė, kad ji negali priimti Hymanso siūlomos sutarties.

Regina Žepkaitė