hugenotai

hugenòtai (pranc. huguenots), XVI–XVIII a. Prancūzijos evangelikai reformatai. Šį tikėjimą daugiausia praktikavo pietų Prancūzijos kilmingieji, kurie, priešindamiesi stiprėjančiam absoliutizmui, norėjo sekuliarizuoti Bažnyčios žemes. Daug hugenotų buvo ir tarp valstybės centralizacijai priešingų buržua, ir tarp kovojusių su didėjančiu išnaudojimu miestiečių. Kova tarp hugenotų ir katalikų virto vadinamasiais hugenotų karais; daug hugenotų buvo išžudyta 1572 Baltramiejaus naktį. 1598 Nanto ediktu hugenotams suteikta tikėjimo laisvė ir politinės teisės. 1685 panaikinus šį ediktą, Prūsijos didysis kunigaikštis Friedrichas Wilhelmas savo valstybėje įstatymu suteikė iš Prancūzijos išvarytiems hugenotams prieglobstį ir lengvatų. Brandenburgo kunigaikštystėje jų apsigyveno apie 12 000, Prūsijoje – apie 8000; daugelis – miestuose bei miesteliuose kaip geri amatininkai, pirkliai. Mažojoje Lietuvoje hugenotai ilgainiui pritapo prie lietuvininkų, dalis jų sulietuvėjo.

Algirdas Matulevičius