Holzo ir Šerniaus įpėdinio spaustuvė

Hòlzo ir Šeniaus pėdinio spaustùvė veikė 1894 III 1–1914 Klaipėdoje. Savininkas 1894–1902 ir 1906–1914 buvo Hermannas Wilhelmas Siebertas (1868 VI 17–1925 XI 11), 1902–1906 – jo brolis Karlas Walteris Rudolphas Siebertas (1873 VII 12–1932 X 23). Spaustuvė buvo nedidelė, joje dirbo 5–9 specialistai ir keli mokiniai. Turėjo knygrišyklą. Spausdino laikraštį Memeler Zeitung ir knygas vokiečių kalba. Lietuvių kalba iš viso išėjo 81 knyga ir smulkieji spaudiniai, 4 periodiniai leidiniai: Lietuviška ceitunga (1894–1905) su priedais Laukininko prietelis (1897–1900) ir Lietuvos ūkininkas (1900), Pasiuntinystės laiškelis (1895–1902). Lietuviška ceitunga nuo Mažosios Lietuvos lietuvių tautinio sąjūdžio nutolo. Ji daugiausia atspindėjo vokiečių nacionalliberalų partijos interesus. Spausdino ir leido beveik vien protestantišką literatūrą. Svarbiausios knygos: Adomo Einaro Pašlužikit kits kitam! (1904), Lietuviškosios kalendros (1894–1914; sudarytojas ir redaktorius Martynas Šernius, Kristupas Jedinaitis ir kiti). Holzo ir Šerniaus įpėdinio spaustuvės savininkai komercinėje reklamoje nurodydavo, kad galį spausdinti ir latvių bei estų kalbomis. Spaudinių estų kalba rasta 1 knyga, latvių – 2 laikraščiai: Evangelists (1903) ir Kristigs Draugs (1903–1904). Nuolat prekiavo savo leidiniais ir 1900 įsigytos Kristupo Giedraičio spaustuvės knygų atsargomis. Komercinę informaciją sistemingai skelbė Lietuviškoje ceitungoje. Spaustuvė likviduota prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui. 1922–1923 ją bandyta atkurti, tačiau nesėkmingai.

Domas Kaunas