heraldika (lietuvininkų)

heráldika (lietùvininkų). Mažojoje Lietuvoje nebuvo lietuvininkų bajorų luomo, savų herbų. Krašte plito iš Vokietijos ir kitų Vakarų Europos šalių atgabenti kilmingųjų herbų ženklai. Maišantis gyventojams dalies atvykėlių kilmingųjų palikuonys paveldėjo baltiško kraujo, kilmingaisiais tapo kai kurie suvokietėję prūsų vitingai. XIX a. idealizuojant praeitį, herbai išpopuliarėjo, net ir nekilmingieji ėmė puoštis stilizuotais ir kitais herbų ženklais. Tokių ženklų liko ant kai kurių senų krašto pastatų.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Heraldikos ženklai sename antkapyje, Karaliaučius, 1999