Hennenbergerio žemėlapiai

Kasparo Hennenbergerio sudaryti Prūsijos žemėlapiai.

Hènnenbergerio žemlapiai sudaryti Casparo Hennenbergerio (1529–1600) jam nuo XVI a. vidurio gyvenant ir kunigaujant Mažojoje Lietuvoje. Kelionėse po visą Prūsiją surinktą gausią medžiagą apie krašto praeitį, gamtą, gyventojus, jų kalbą ir kultūrą jis lygino su įvairiais istoriniais šaltiniais, tikrino faktus pagal vokiečių kronikas. Vėliau ją panaudojo sudarydamas žemėlapius ir prie jų pridėdamas plačius paaiškinimus. 1584 veikalo priede yra žemėlapis Das Preussenlandes Austeylung nach den alten Namen, an Wasser, Stroemen, Seen [Prūsijos krašto suskirstymas pagal senuosius vietovardžius, vandens telkinius, upes, jūras]. 1576 sudarė veikalo Prussiae das ist Landes zu Preussen [Prūsija yra prūsų kraštas] žemėlapį Preussische groesse Landtaffel oder Mappen [Didžioji Prūsų krašto lenta arba žemėlapis], išraižytą 4-iose medžio plokštėse ir išleistą Antverpene. Šis Prūsijos žemėlapis (vėliau autorius jį vadino Didžiuoju Prūsijos žemėlapiu) pirmas stambaus mastelio (1 : 370 000) to krašto kartografijos darbas, kuriuo naudojosi vėlesnieji kartografai, kūrę Prūsijos žemėlapius. 1595 C. Hennenbergeris Karaliaučiuje parašė veikalą Erclaerung der Preussischen groessern Landtaffel oder Mappen [Prūsijos didžiųjų krašto lentų arba žemėlapių paaiškinimai]. Jame pateikta Prūsijos geografinių, istorinių, etnografinių, lingvistinių. žinių, aprašytas Įsruties apskrities (XVI a. apėmė didelę Mažosios Lietuvos dalį) lietuvių šeimos gyvenimas, papročiai, trobesiai. Priede autorius surašė žemėlapyje pavaizduotų Prūsijos didžiųjų upių vardus. 1595 žemėlapis gerokai sumažintas ir perraižytas į vario plokšteles. Naujos redakcijos žemėlapis pavadintas Prussia accurate descripta [Tikslus Prūsijos žemėlapis]. Pagal Hennenbergerio žemėlapius parengti Prūsijos žemėlapiai buvo populiarūs iki 1645, įvairių autorių kartografiniuose atlasuose išspausdinti įvairiomis kalbomis net dešimtį kartų, tik skirtingais pavadinimais ir vis kitaip apipavidalinti. Prūsijos žemėlapyje – iki Klaipėdos šiaurėje ir Vilkaviškio rytuose – pavaizduota apie 1000 upių ir upelių, daugybė ežerų, per 1000 gyvenviečių. Gyvenvietės sugrupuotos pagal politinius, ūkinius ir kultūrinius požymius: miestai, turintys miesto teises (pvz., Karaliaučius, Vėluva, Tilžė, Klaipėda), administracinių vienetų centrai (pvz., Tepliava), kitos gyvenvietės (pvz., Dreverna, Rusnė, Gargždai, Virbalis, Vištytis, Vilkaviškis, Jurbarkas, Skirsnemunė). Pavaizduotos svarbiausios pelkės (prie Lazdynų, Tepliavos, Vėluvos ir kitur), didžiosios girios (Romintos, Nemuno bei Kuršių marių pakrančių). Kruopščiai pavaizduoti Kuršių marių ir Aismarių bei Sembos pusiasalio kontūrai, artimos tikrovei Nemuno (detaliai pavaizduotas jo žemupys), Priegliaus, Vyslos ir jų intakų tekėjimo kryptys; to savo žemėlapiuose dar nesugebėjo pavaizduoti kiti Europos kartografai. Tiksliame Prūsijos žemėlapyje (1595) yra svarbių istorinių faktų. Iš senprūsių 11 žemių autorius pažymėjo 8 (užrašai lotynų kalba): Schalavonia (Skaluva arba Skalva), Nadravia (Nadruva), Sambia (Semba), Atangia (Notanga), Bartonia (Barta), Varmia (Varmė), Galindia (Galinda), Pamesa (Pamedė). Nurodyti Prūsos kaimynai: Kvlmigeria (Kulmas), Podlachae pars (Palenkė), Mazovia (Mazovija), Pomerellia (Pamarėnai arba Pamarys, Pomeranija), Coiavia (Kujavija), Poloniae Maioris pars (Didžioji Lenkija), Samogitia pars (Žemaitija), Svdavia (Sūduva), Lithvaniae pars (Lietuva – Didžioji Lietuva). Detaliai pavaizduota Klaipėdos sritis su baltų žemėmis Mėguva, Pilsotu, Karšuvos vakarine dalimi, Skalvos šiaurine dalimi. Žemėlapio antraštę puošia meniškas raižinys, simbolizuojantis to meto prūsų ir lietuvių verslus: žemdirbystę, žvejybą. Hennenbergerio žemėlapiai parengti kvalifikuotai, kruopščiai suredaguoti, kokybiškai išraižyti ir išspausdinti. Iki šių dienų originalių Hennenbergerio žemėlapių mažai išliko. Kiek žinoma, 3 egzemplioriai saugomi Berlyno valstybinėje bibliotekoje, 1 egzempliorius Greifswaldo (Vokietijoje) universiteto Geografijos institute.

L: Samas A. Žemėlapiai ir jų kūrėjai. V., 1997, p. 130–135.

Aloyzas Samas

Algirdas Matulevičius

Iliustracija: Casparo Hennenbergerio „Tikslaus Prūsijos žemėlapio“ fragmentas, 1576–1595 / lš Aloyzo Samo knygos „Žemėlapiai ir jų kūrėjai“, 1997

Casparo Hennenbergerio „Tikslaus Prūsijos žemėlapio“ fragmentas, 1576–1595 / lš Aloyzo Samo knygos „Žemėlapiai ir jų kūrėjai“, 1997