Heinrich Hohenlohe

Heinrich Hohenlohe (Heñrikas Hõenlojė), Kryžiuočių ordino didysis magistras (1244 VII 7–1249 VII 16). Per 1242–1249 sukilimą, kai prūsai 1244 VI 5 sumušė kryžiuočių kariuomenę prie Rensee, 1244 vasarą Heinrichas Hohenlohė prieš juos pasiuntė Prūsijos krašto magistrą Poppo von Osterną su kryžininkais. 1244–1245 sandūroje Mindaugui apgulus Embutę Kurše (Latvijoje), suaktyvino veiksmus prūsų sąjungininkas Rytų Pamario kunigaikštis Sventopelkas. Heinrichas Hohenlohė pasiekė, kad popiežius Inocentas IV bulėmis (1245 II) pagrasintų už paramą lietuviams ir prūsams atskirti Sventopelką nuo Bažnyčios. Prie Świecie (vok. Schwetz) kryžiuočiai 1245 sumušė Sventopelko pajėgas. Tačiau Kryžiuočių ordino padėtis liko sunki: vidaus karas Vokietijoje (1246) sumažino kryžininkų srautą. Sventopelkas apskundė Ordiną Lyono bažnytiniam susirinkimui. Heinrichui Hohenlohei 1246 teko atvykti į Prūsiją. 1247 ir 1248 vėl atvykus daug kryžininkų, Sventopelkas buvo priverstas su Heinricho Hohoenlohės atstovais 1248 XI 24 sudaryti taiką sau nepalankiomis sąlygomis. Prūsai liko vieni ir 1249 II 7 su kryžiuočiais sudarė Christburgo taikos sutartį. Heinricho Hohenlohės reliacija – vienas seniausių Kryžiuočių ordino istorinių šaltinių.

L: Dusburgietis P. Prūsijos žemės kronika. V., 1985, p. 39, 40, 42, 49–51, 335–337, 372, 374, 376; Turnier M. Der Deutsche Orden. 1954; Lietuvių karas su kryžiuočiais. V., 1964; Gudavičius E. Kryžiaus karai Pabaltijyje ir Lietuva XIII amžiuje. V., 1989.

Edvardas Gudavičius