Heilsberg

Heilsberg (lenk. Lidzbark Warmiński), apskrities miestas Varmėje, Alnos upės pakrantėse. Ilgaamžė (1400–1795) Varmės vyskupų rezidencija. Iki XII a. čia stovėjo prūsų pilis ir gyvenvietė Lecbarg (ar Locbarga < *Liekgarb-is: liek – liekna, klampi vieta + prus. garbis – kalnas). Kraštą užkariavę kryžiuočiai 1241 čia pastatydino įtvirtintą blokhauzą, kurį prūsai vėliau sugriovė. 1260 čia pastatydinta pirmoji Varmės vyskupo pilis, kurią prūsai užėmė ir iki 1273 valdė. Alnos upės vingyje, kairiajame krante 1308 įkurtas Heilsbergo miestas; vyskupų pilis 1350 pastatydinta dešiniajame krante. Miestas buvo apjuostas gynybinėmis sienomis ir perkasu (įrengta dirbtinė sala, apjuosta Alnos ir jos perkaso). Į pietvakarius nuo Heilsbergo buvo senas prūsų kaimas Pilnik, 1430 ten įsteigtas vyskupų domenas (vok. Neuvorwerk, Neuhof). Vėliau Heilsbergas plėtėsi. 1939 buvo 11 787 gyventojai, išlikęs senamiestis su išvaizdžiais pastatais. Po Antrojo pasaulinio karo lenkai atstatė įspūdingą Heilsbergo pilį (ji laikoma antrąja pagal dydį po Marienburgo). Vietovardis Heilsberg (1241 Heilesberc) – vokiečių, vėliau lenkų iškraipytas Senasis prūsų Lecbarg.

Dar skaitykite Heilsbergo mūšis.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Heilsbergas prie Alnos upės / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo

Iliustracija: Heilsbergo pilies kiemas, iki 1944 / Iš LE

Iliustracija: Heilsbergas, iki 1944 / Iš Hermano Sudermanno knygos „Im Paradies der Heimat", 1940(?)