Gyventė

Gyveñtė, Gyveñtis (vok. Juwendt, nuo 1938 Möwenort; rus. Razino), bažnytkaimis Labguvos apskrityje, Nemunyno valsčiuje, Ludendorfo parapijoje ir seniūnijoje (nuo 1918), 14 km į šiaurės rytus nuo Labguvos, 4 km į pietus nuo Nemunyno, tarp Pričkagrabės perkaso ir Kuršių marių. Pirmą kartą Gyventė paminėta 1637 Labguvos administracinėse knygose. Seniūnijoje 1939 buvo 874 gyventojai. Senesnės smulkios Gyventės sodybos buvo netvarkingai susispietusios aukštumėlėje prie marių. Vėliau kaimavietė nuo marių apsaugota pylimu. Iškasus Pričkagrabę, palei ją kūrėsi didesnės sodybos, dideli užeigos namai. Pamaryje palei apsauginį pylimą kūrėsi žvejai. 1931 Gyventėje greta perkaso buvo pastatyta naujoji Agilos parapijos bažnyčia – nedidelis tinkuotas mūrinis pastatas su bokšteliu. Sovietmečiu Gyventė labai sunyko, vandališkai sunaikintos kapinės. Bažnyčia po Antrojo pasaulinio karo naudota kaip sandėlis, vėliau ją nugriovė kareiviai. Ant bažnyčios pamatų pastatytas menkas namelis rusų kolonistui. 1997 rasta senųjų sodybų liekanų. Vietovardis nesenas, kilmė neaiški. Plg. liet. gyvénti, dėl darybos – terménti; vandenvardis Térmentas.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Iliustracija: Gyventės bažnyčia, iki 1944 / Iš Hubatsch W. knygos „Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens“ Bd. 1-3. Göttingen, 1968