Gydymo įstaigos Klaipėdos krašte XIX–XX a.

Gýdymo staigos Klapėdos kraštè XIX–XX a. Klaipėdos miestui 1643 paskirtas pirmas gydytojas, 1809 įsteigta pirmoji ligoninė. 1825 mieste buvo 3 gydytojai ir 1 chirurgas, 1842 – 8 gydytojai. 1815 įkūrus Klaipėdos apskritį, 1817 įsteigta apskrities ligoninė. 1898 prie Klaipėdos įsteigta raupsų gydymo ir profilaktikos įstaiga – leprozoriumas (30 vietų). Sergančiuosius globojo gydytojas ir dvi medicinos seserys. Tuo metu tai buvo vienintelė tokia įstaiga Vokietijoje, o nuo 1923 – ir Lietuvoje. Leprozoriumas veikė iki Antrojo pasaulinio karo. 1933 atidaryta Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninė (100 lovų). Chirurgijos skyriuje dirbo medicinos dr. J. Čeponis, J. Žemgulys, L. Plechavičius, V. Grinkevičius. Čia per metus buvo atliekama 600–800 paprastesnių ir 500–800 sudėtingų operacijų. 1939 ligoninė uždaryta. 1945 į jos pastatą perkelta naujai įkurta Klaipėdos miesto ligoninė. Šilutėje 1816 įsteigta vaistinė, 1837 įkurta ligoninė. 1892 atidaryta 30 lovų apskrities ligoninė (1923 – 80 lovų). Tuo metu ligoninėje veikė purvo vonios. Karaliaučiaus ir Klaipėdos ligoniai, sergantys reumatu, gydėsi Šilutėje. Dirbo 3 gydytojai ir 8 vidurinio medicininio personalo asmenys. 1945 atidaroma 50 lovų ligoninė.

L: Bogušaitė G., Baužys V., Grigalauskas F., Sakalauskas R., Stankaitis L., Garalis K. Trumpa medicinos ir chirurgijos vystymosi Klaipėdoje istorija // Lietuvos chirurgijos istorija. Kaunas, 1991, p. 25–27.

Leonardas Poviliūnas

Iliustracija: Klaipėdos raupsuotųjų ligoninės pagrindinis fasadas, XX a. pradžia (neišlikęs) / Iš Jono Tatorio knygos „Senoji Klaipėda“, 1994

Iliustracija: Klaipėdos „Raudonojo Kryžiaus“ ligoninė, 1935 / Iš Eugenijos Murauskienės albumo

Iliustracija: Klaipėdos „Raudonojo Kryžiaus“ ligoninė, 1993 / Iš Klaipėdos aukštesniosios medicinos mokyklos archyvo