guba

gubà, mandulys, šltė, varpomis į viršų suremti javų pėdai. Gubas statė senesni gyventojai, pusberniai, pusmergės. Mažojoje Lietuvoje gubas statydavo iš 4–6–8–10–12 pėdų, apvalias arba pailgas. Apvaliąsias gubas viršuje surišdavo šiaudų grįžte, apgaubdavo dviejų surištų pėdų „kepure“. Sausu metų laiku gubas statė iš 10–12 pėdų (prie 4 viršuje surištų pėdų, iš priešingų pusių poromis suremdavo kitus pėdus), kitais kartais – mažesnes. Gubas sutvirtindavo kraštinius pėdus šiaudų pluoštais pririšdami prie viduriniųjų pėdų. Vasarojaus pėdų nesurišdavo, o tik sustatydavo po 6–8 poras. Esant geram orui, vasarojų iš dviejų pusių suversdavo į volus, o pradžiūvus sukraudavo į vežimą ir suveždavo į daržines.

Vacys Milius