gotikos architektūra

gòtikos architektūrà, XII–XVI a. Europoje paplitusi meno kryptis, pasižymėjusi formų griežtumu, pabrėžtu polėkiu aukštyn – į dangų. Užkariautuose Prūsos plotuose gotikos architektūros pastatus statė Kryžiuočių ordinas. Tuometinių gotikos architektūros statinių pobūdis gynybinis. Net ir bažnyčios Vėluvoje, Karaliaučiuje buvo statomos kaip tvirtovės, labiau rūpinantis jų masyvumu ir atsparumu negu puošmenomis. Mūrinių gotikos architektūros pilių (Ragainė, Karaliaučius) išvaizda iš pradžių irgi buvo asketiška. Mažojoje Lietuvoje ir Tvankstoje plito savotiška pakraipa, artimesnė Šiaurės Europos gotikos architektūrai – su militariniais ir sakraliniais akcentais (Kryžiuočių ordino vienuolių pasaulėjautos atspindys). Kryžiuočių ordino pastatuose (pvz., Marienburgo pilis ir kita) pasitaikydavo ir egzotiškų motyvų, po kryžiaus karų atklydusių iš Palestinos, Bizantijos, Balkanų ir kitur. Būdingiausias gotikos architektūros pastatų elementas – smaila arka. Gotikos architektūros klestėjimo amžiais vyko Ordino ir Lietuvos kovos, būsimosios Mažosios Lietuvos teritorijoje dar vyravo dykra su negausiomis kryžiuočių tvirtovėmis (pakraščių forpostai – Įsrutis, Ragainė, Klaipėda), todėl gotikos architektūros pastatų ten būta nedaug. Nemažai jų sunyko ar buvo perstatyta vėliau (Balgos, Klaipėdos ir kitų pilių nuardymas). Likučiai daugiausia sunaikinti sovietmečiu. Dabar Karaliaučiaus krašte yra tik gotikos architektūros pastatų griuvėsių ir kelios po 1990 suremontuotos bažnyčios. Būdingų gotikos architektūros pastatų išliko Lenkų Prūsos dalyje. Gotikos architektūros pėdsakų išliko gyvenviečių struktūroje: griežtas stačiakampis išplanavimas nedideliais kvadratais (Klaipėdos, Šventapilės ir kitų senamiesčių branduoliai), atitinkantis karinių stovyklų bei įtvirtinimais suspaustų viduramžių miestų tradicijas.

Martynas Purvinas

Marija Purvinienė

Iliustracija: Karaliaučiaus katedros priekinio fasado dalis, 1998

Iliustracija: Vėluvos katedros liekanos, 1994

Iliustracija: Hohensteino pilis, 1998

Iliustracija: Skliauto kronšteinas su avino galva šiauriniame Karaliaučiaus pilies (neišlikusi) flygelyje, XIV a. I pusė / Iš Ulbrich A. knygos „Kunstgeschichte Ostpreußens“. Königsberg, 1932