Gossnerio misija

Gòssnerio msija, misionierių organizacija. Jos įkūrėjas – daugelio religinių studijų, išverstų į dešimtis kalbų, autorius, pamokslininkas Johannesas Evangelista Gossneris (1773–1858). Jo 1836 Berlyne įkurta misionierių seminarija parengė iki 300 pasiuntinių, liuteronų tikėjimą platinusių Australijoje, Naujojoje Gvinėjoje, Indijoje, Indonezijoje, Afrikoje. Kadangi dalis šios mokyklos auklėtinių būdavo įšventinami kunigais, o mokymosi laikotarpiu jaunuoliai gaudavo visą išlaikymą, bent kelios dešimtys lietuvininkų, turėjusių polinkį pastoraciniam darbui, yra čia bei analogiškoje Hermanno Theodoro Wangemanno misijų mokykloje mokęsi, vėliau misionieriavę. Keliolika jų tapo kunigais: K. Lokys dirbo Vanaguose, J. Tenikaitis – Plikiuose, F. Juknaitis – Paleičiuose, F. Oksas – Saugose, D. Jurkaitis – Natkiškiuose, Žukuose, Priekulėje. Kiti – J. Kilius, D. Didlaukis, M. B. Laužemis, M. Keršis, J. Švelnius, M. Keturakaitis yra iš vokiečių kalbos išvertę knygelių apie misijų veiklą (tokių 1902–1914 J. E. Gossnerio draugijos knygynas išleido 8), periodinėje spaudoje paskelbę etnografinės gamtamokslinės medžiagos apie Azijos, Afrikos šalis. Misionieriams buvo keliami griežti reikalavimai – studijų laikotarpiu buvo privalu uoliai mokytis, nutraukti ryšius su išoriniu pasauliu (neleista susirašinėti ne tik su moterimis, draugais, bet ir su tėvais), paklusti bet kuriems misijos vadovų nurodymams. Misionieriškai veiklai remti Mažojoje Lietuvoje per pamaldas rinkti pinigai, jų aukodavo ir jaunavedžiai, artimieji, minėdami mirusiuosius. Nemažas sumas sukaupdavo sakytojai, ypač per specialiai organizuotas Pasiuntinybės šventes. Antai priekuliškis M. Kybelka per vienerius metus surinkdavo iki 40 000 markių. Gossnerio misija veikė ir po Antrojo pasaulinio karo.

Albertas Juška

Iliustracija: Johannas Evangelista Gossneris / lš Domo Kauno knygos „Mažosios Lietuvos knyga “, 1996