Gintaras Beresnevičius

Beresnẽvičius Gintaras 1961 VII 8Kaune 2006 VIII 6Vilniuje, religijotyrininkas, rašytojas, publicistas, eseistas. 1984 baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. 1993 apgynė disertaciją tema Pomirtinio gyvenimo samprata senovės lietuvių pasaulėžiūroje. Nuo 1990 dirbo Kultūros, filosofijos ir meno institute (iki 2002 Kultūros ir meno institutas). Bendradarbiavo žurnale Naujasis Židinys-Aidai, mėnraštyje Metai, buvo savaitraščio Šiaurės Atėnai redaktorius, nuo 1992 – Kaune leidžiamo mokslinio almanacho Darbai ir dienos vienas redaktorių. Pagrindiniai veikalai: Dausos (1990), Baltų religinės reformos (1995), Religijų istorijos metmenys, Religijotyros įvadas (abu 1997), Kosmosas ir šventvietės lietuvių ir prūsų religijose (1998), Trumpas lietuvių ir prūsų religijos žodynas (2001), „Eglė žalčių karalienė“ ir lietuvių teogoninis mitas, Imperijos darymas. Lietuvių ideologijos metmeny:. Europos Sąjunga ir Lietuvos geopolitika XXI pirmojoje pusėje, Palemono mazgas, Religijotyros žodynas (visi 2003). Parengė Religijotyros vadovėlius 11 ir 12 klasėms (abu 2003), sisteminę studiją Lietuvių religija ir mitologija (2004 ³2019). Sukūrė grožinių ir publicistikos kūrinių (knygos Nuostabūs Tomo Vagabundo nuotykiai ir regėjimai 1991, Ant laiko ašmenų 2002, Siužetą siūlau nušauti, su kitais 2002, Vilkų saulutė 2003, Pabėgęs dvaras, Paruzija, abi 2005).

Laimutė Vasiliauskaitė