„Giesmės krikščioniškos“
„Gesmės krikščióniškos“, Martyno Mažvydo rengtas veikalas. Martynas Mažvydas jį rengė iki pat mirties, bet išleisti nespėjo. Tai padarė jo pusbrolis Baltramiejus Vilentas, kuris Giesmes krikščioniškas išleido dviem dalimis (Gesmes Chriksczoniskas gedomas Baßniczosu per Aduenta ir Kalėdas ik Gramniczu. Ischspaustas Karalauczui nûg Jona Daubmana Metu Diewa M.D. LXVI ir Gesmes Chriksconiskas gedomas Baßniczosu per Welikas ir Sekminias ik Aduenta. Ischspaustas Karalauczui / nûg Jona Daubmana. Metų Diewa M.D. LXX). I d. išspausdinta 1566. Tai 94 puslapių knyga, kurioje sudėta 31 giesmė. Lotyniškoje pratarmėje Mažvydas darbą vadina Laborem meum. Matyt, šioje dalyje sudėtos daugiausia paties Mažvydo verstos giesmės. Daug didesnė (net 350 p.) II dalis pasirodė 1570. Joje daugiau kaip 100 giesmių, giedamų nuo Velykų iki Advento. Yra dar psalmių, trumpų maldų, agendos dalis ir sutrumpintas Katekizmas. Šioje dalyje daugiau kitų asmenų verstų giesmių. Kai kurios vadinamos senosiomis, matyt, jų lietuviški tekstai parengti dar prieš Mažvydą. Viena kita giesmė gali būti ir originali. Kai kurios giesmės, šiek tiek pataisytos, pakartotos iš Katekizmo ir kitų ankstesnių Mažvydo leidinių. Prie kai kurių giesmių nurodyti vertėjai: Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapolionis, Baltramiejus Vilentas, Mikalojus Blotnas, Tomas Gedkantas, Augustinas Jomantas, Jonas Kirtoforas, Stanislovas Marcijanas, Ulrichas Merkucecijus, Aleksandras Rodūnionis, Jonas Šeduikionis ir Jurgis Zablockis. Galėjo būti ir daugiau vertėjų, tik Mažvydas jų nenurodė. Dabar tai išaiškinti neįmanoma, nes Mažvydas savo bendradarbių vertimų kalbą gerokai keitė, žemaitino, iš esmės perdirbinėjo, galbūt net naujai eiliavo. Vėliau šiuo Mažvydo giesmynu naudojosi kiti evangelikų liuteronų giesmynų sudarytojai, pvz., Jonas Bretkūnas, Lasarus Sengstockas, Danielius Kleinas. Giesmės krikščioniškos buvo pagrindas, kuriuo anie rėmėsi. Iki mūsų laikų buvo išlikęs vienintelis Mažvydo giesmyno egzempliorius, priklausęs Prūsijos kunigaikščiui Albrechtui. Tą egzempliorių Prūsijos slaptajame valstybės archyve Karaliaučiuje 1921 rado Jurgis Gerulis. Po Antrojo pasaulinio karo šio egzemplioriaus likimas nežinomas.
Zigmas Zinkevičius
Iliustracija: Martyno Mažvydo giesmyno pirmosios (1566) dalies antraštinis lapas
Iliustracija: Martyno Mažvydo giesmyno antrosios (1570) dalies antraštinis lapas