geodezija

geodèzija (gr. geodaisia – žemės dalijimas, matavimas), mokslas, tiriantis žemės formą (geoidą – jūrų ir vandenynų paviršių, tariamai pratęstą per žemynus), jos dydį ir gravitacijos lauką bei vietovės matavimus, susietus su žemėlapių sudarymu. Geoido forma yra artima elipsoidui. Elipsoido parametrus skaičiavo daug įvairių šalių, taip pat ir Prūsijos, mokslininkų. Prie Žemės formos ir dydžio nustatymo ženkliai prisidėjo Karaliaučiaus universiteto observatorijos direktorius astronomas ir matematikas Friedrichas Wilhelmas Besselis. Žemės elipsoido parametrų skaičiavimams jis naudojo XVIII ir XIX a. sandūroje Mažojoje Lietuvoje ir Prūsijoje, taip pat XIX a. pradžioje carinėje Rusijoje atliktus trianguliacijos matavimus. Didžiojoje Lietuvoje caro Aleksandro I įsakymu trianguliacijos matavimus pradėjo pulkininkas Karolis Tenneris. Jie tęsėsi nuo Palangos pro Vilnių ir baigėsi Minsko apylinkėse. Po kelerius metus trukusių derybų Mažosios ir Didžiosios Lietuvos trianguliacijos buvo sujungtos. Darbai pradėti 1830 Palangos–Klaipėdos ruože. Taip pirmą kartą buvo sujungti Vakarų Europos ir Rusijos geodeziniai-astronominiai matavimai, kuriais savo darbuose naudojosi Besselis. Sujungus trianguliacijas, Besselis ir generolas Boyeris matavimus Mažojoje Lietuvoje ir Prūsijoje atnaujino 1831–1834, naudodami modernesnę technologiją. 1841 Besselio galutinai išskaičiuotais elipsoido parametrais iki Antrojo pasaulinio karo naudojosi Vokietijos, Rusijos (SSRS), Lenkijos, Lietuvos ir kitų valstybių geodezijos specialistai. Mažosios ir Didžiosios Lietuvos trianguliacijos tinklai buvo atstatyti ir antrą kartą sujungti po Pirmojo pasaulinio karo vykdant tarptautinę Baltijos geodezijos komisijos programą, kuri apėmė trianguliacinius, astronominius ir gravimetrinius matavimus. Programa išdėstyta Baltijos geodezijos konvencijoje, kurią 1925 patvirtino Vokietijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Latvijos, Lietuvos, Švedijos vyriausybės ir laisvojo Dancigo miesto valdžia. Vėliau prie jos prisijungė ir SSRS. Lietuvoje numatytus matavimus vykdė kariuomenės štabo Karo topografijos skyrius. Baltijos geodezijos komisijos veikla nutrūko per Antrąjį pasaulinį karą, nors lauko matavimai jau buvo atlikti ir perduoti Suomijos geodezijos institutui, kuris 1949 skaičiavimus užbaigė. Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje ir Karaliaučiaus krašte (Kaliningrado sritis) buvusius pagrindinius trianguliacijos tinklus atkūrė ir sujungė (trečią kartą) SSRS kariuomenės generalinio štabo Karo topografijos valdyba. Trianguliacijos schemos, matavimų ir skaičiavimų duomenys buvo laikomi ypač slaptais dokumentais. Jie dabar saugomi Rusijoje. Dabar Žemės elipsoido parametrai tikslinami naudojantis matavimais, atliktais iš dirbtinių Žemės palydovų.

L: Mipoзданiе. С.Петербург, 1902; Krikščiūnas A. Lietuvos nuotraukų ir kartografijos istorija // Mūsų žinynas, T. XIV. K., 1928; Dirmantas S. Pirmieji geodeziniai astronominiai darbai Lietuvoje // Kosmos, T. XVI, К., 1935; Planheft Osteuropa Baltischer Raum, 1944; Eitmanavičienė N. Geodeziniai-astronominiai darbai Lietuvoje XIX a. pradžioje // Geodezijos darbai. T. II. V., 1964; Gliožaitis A. Apie koordinačių sistemas Lietuvoje // Geologijos akiračiai. 1994, nr. 3; Gliožaitis A. Lietuvos kariuomenės geodezijos, topografijos ir kartografijos darbų, atliktų 1920–1940 metais, apžvalga // Karo archyvas. T. XIV, V., 1997.

Algirdas Antanas Gliožaitis