generalinis nuomininkas

Prūsijos valdžios pareigūnas.

generãlinis núomininkas, Prūsijos valdžios pareigūnas. Pareigybė įsteigta XVIII a. I pusėje karaliui Friedrichui Wilhelmui I vykdant reformą Prūsijoje ir vokiečiams kolonizuojant kraštą. Apskritis Mažojoje Lietuvoje 1721–1722 suskirsčius į domenų valsčius, valdžia nusprendė, kad valstybiniai (karališkieji) dvarai duosią daugiau ekonominės naudos, jei būsią išnuomojami generaliniams nuomininkams; nuo tada nuomoti dvarai, alaus daryklos, degtinės varyklos, malūnai. Generalinis nuomininkas eidavo ir amtmono pareigas. Generalinis nuomininkas nuomodavo ir kasą – rinkdavo mokesčius, činšą ir duokles, aukštesniajai valdžiai sumokėdami sutartą sumą. 1725 generalinis nuomininkas tapo ir teisėjais; nagrinėjo ne tik valsčiaus priklausomųjų laukininkų, bet ir kulmiškių, kitų laisvųjų gyventojų civilines bylas. Jas nagrinėdavo pats generalinis nuomininkas arba išegzaminuotas ir prisaikdintas jo pavaduotojas.

Algirdas Matulevičius