Geldapės parapija

Evangelikų Liuteronų Bažnyčios administracinis teritorinis vienetas su centru Geldapėje ir jo bendruomenė.

Geldãpės parãpija, Galdãpės parãpija. Lauko akmenų tinkuota vienabokštė bažnyčia pastatyta 1567 ar keleriais metais vėliau. Ji 1623, 1627, 1668, 1706, 1719 ir vėliau perstatinėta, gražinta. 1860 išmūryti storasieniai, aukštu bokštu gotikos stiliaus maldos namai, išlikę iki mūsų dienų. Per 1709–1711 maro epidemiją išmirė Geldapės parapijai priklausantys Dombrovkos, Tomalaukių, Prosnitos sodžių gyventojai; Sumonų kaime iš 266 liko gyvi tik po vieną vyrą, moterį ir vaiką. Per vokiškąją kolonizaciją čia apsigyveno daug ateivių. Geldapėje 1818 įvyko evangelikų Sinodas: jo dalyviai sudarė ir iškilmingai pasirašė dviejų svarbiausių protestantų Bažnyčių – Liuteronų ir Reformatų – uniją. Nutarimai liko popieriuje. Nuo 1787 Geldapėje dirbo 1832 Karaliaučiuje išleisto lietuviško giesmyno parengėjas Karolis Gotardas Keberis, 1811–1822 – Martyno Liudviko Rėzos vienas svarbiausių padėjėjų rengiant 1816 lietuvišką Biblijos laidą Johannas Gottfriedas Jordanas. Lietuvių kalba pamaldos laikytos nuo Geldapės parapijos įkūrimo pradžios, bet, lietuvių skaičiui sumažėjus, jų atsisakyta apie 1878.

Albertas Juška

Iliustracija: Geldapės bažnyčia, iki 1944 / Iš A. Juškos knygos „Mažosios Lietuvos bažnyčia XVI–XX amžiuje“, 1997

Geldapės bažnyčia, iki 1944 / Iš A. Juškos knygos „Mažosios Lietuvos bažnyčia XVI–XX amžiuje“, 1997